Pirmąją bylos nagrinėjimo teisme dieną nušalintojo lyderio iš pradžių buvo paprašyta pasakyti savo vardą, gimimo datą ir kitą asmeninę informaciją.

Konstitucinis Teismas anksčiau šį mėnesį atėmė iš 64 metų Yoon Suk-yeolo visus įgaliojimus ir privilegijas. Prieš tai įstatymų leidėjai surengė jo apkaltą ir sustabdė jo įgaliojimus dėl gruodžio 3 dieną paskelbtos kontroversiškos karo padėties.

Šis veiksmas sukrėtė visą šalį – prie parlamento buvo dislokuoti kariai – tačiau jis truko vos kelias valandas.

Yoon Suk-yeolas sausį tapo pirmuoju sulaikytu pareigas einančiu Pietų Korėjos prezidentu. Jo sulaikymas buvo susijęs su minima baudžiamąja byla dėl karo padėties paskelbimo, bet vėliau jis dėl procedūrinių dalykų buvo paleistas.

Pirmadienio rytą jis stojo prieš Seulo centrinės apygardos teismą. Jo advokatų komanda visus kaltinimus paneigė, o tada gynėsi pats eksprezidentas.

„Man atrodo teisiškai nepagrįsta (...) maištu vadinti įvykį, kuris truko vos kelias valandas, buvo nesmurtinis ir (kai) iškart (buvo) sutikta su Nacionalinės Asamblėjos prašymu anuliuoti“, – teismui pasakė Yoon Suk-yeolas.

Yoon Suk-yeolas, buvęs prokuroras, paprašė teismo salės monitoriuje parodyti kaltintojų pristatymą ir punktas po punkto neigė jų pradedamąją kalbą, pranešė teismo salėje dalyvavę žurnalistai.

Kaltintojai įrodinėjo, kad Yoon Suk-yeolas „planavo sukurstyti sukilimą, siekdamas panaikinti konstitucinę tvarką“.

Tarp jų pateiktų įrodymų buvo Yoon Suk-yeolo išankstinis planavimas įvesti karo padėtį ir kariškių dislokavimas prie parlamento su nurodymais išdaužti langus ir nutraukti elektros tiekimą.

Laukia ilgas procesas

Teismas išklausys dviejų karininkų, kuriuos kviečia kaltintojai, liudijimus. Vienas šių karininkų teigia, kad aukščiausio rango vadai nurodė jam „išvilkti įstatymų leidėjus, susirinkusius Nacionalinėje Asamblėjoje panaikinti karo padėties“.

Įstatymų leidėjai nepaisė ginkluotų karių ir lipo per tvoras, kad susirinktų parlamente ir balsavimu atmestų Yoon Suk-yeolo deklaraciją dėl karo padėties įvedimo. Tai privertė Yoon Suk-yeolą po kelių valandų nusileisti.

Ekspertai sako, kad jo teismo procesas tikriausiai bus ilgas.

„Pirmasis verdiktas tikriausiai bus paskelbtas maždaug rugpjūtį, bet byloje yra apie 70 tūkst. puslapių įrodymų ir daug liudytojų. Tad jei teismui atrodys reikalinga, teismo procesas gali būti pailgintas“, – naujienų agentūrai AFP sakė teisininkas Min Kyoung-sicas.

Pavyzdžiui, apkalta buvusiai prezidentei Park Geun-hye buvo surengta 2016 metų gruodį, bet tik 2021 metų sausį Aukščiausiasis Teismas įformino jos nuosprendį dėl kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo įgaliojimais.

Jei bus pripažintas kaltu, Yoon Suk-yeolas taps trečiu Pietų Korėjos prezidentu, nuteistu už maištą. Prieš tai dėl tokio kaltinimo buvo nuteisti du kariniai lyderiai, susiję su 1979 metų perversmu.

Už maištą Yoon Suk-yeolui gali būti skirta įkalinimo iki gyvos galvos bausmė arba mirties bausmė.

Tačiau mažai tikėtina, kad mirties bausmė būtų įvykdyta. Nuo 1997-ųjų Pietų Korėja laikosi neoficialaus moratoriumo dėl egzekucijų.