Johnas Dolby – iš pažiūros niekuo neišsiskiriantis šešiasdešimtmetis. Kaip ir tūkstančiai kitų pasiturinčių anglų pensininkų, jis savo ūkanotą tėvynę iškeitė į saulėtą pietų Ispaniją. Gyvenimas žaviame Ksabijos miestelyje, netoli Alikantės, nerūpestingas, bet brangus. Vila, jachta, restoranai – visa tai kainuoja, todėl vyriškis su savo verslu atsisveikinti neskuba ir niekada neišjungia mobiliojo telefono.

Jo verslas – tikrai ypatingas. Buvęs kapitonas J.Dolby – piratų medžiotojas. Jau daugiau nei du dešimtmečius veikianti jo bendrovė "Marine Risk Management S.A." padeda susigrąžinti jūrų plėšikų užgrobtus laivus.

Pastaruoju metui britui tikras darbymetis. Somalio piratai įsisiautėjo – vien per šią savaitę buvo užpulti keli laivai, o vieną jų, kuriame iš pradžių manyta, kad buvo ir Lietuvos piliečių, somaliečiai pagrobė.

Ne labdaros organizacija

Tiesa, iki šiol daugiausia pagalbos prašymų J.Dolby sulaukdavo iš papuolusių į bėdą tolimosiose pietryčių Azijos jūrose. Tenykščiai piratai niekuo nenusileidžia somaliečiams ir net juos lenkia. Regiono valstybėms sustiprinus strategiškai svarbių jūros kelių kontrolę, jie savo operacijas kruopščiai planuoja mėnesiais. Išpirka už įgulą Azijos piratų nedomina, todėl nemažas pavojus, kad laive esantys žmonės bus išžudyti, jei pasiseks, susodinti į gelbėjimo valtis ir palikti atviruose vandenyse.

Į jūrą plėšikai niekada nesileidžia neturėdami konkretaus tikslo – korumpuoti uostų valdininkai padeda jiems sužinoti apie grobį, laivams dar net nepradėjus savo kelionės. Nusižiūrėtas krovinys dažnai jau turi numatytą nelegalų pirkėją. Piratams sėkmingai vykdant savo planą, laivą gelbėti laiko lieka nedaug. Valstybės pajėgos padėti dažnai negali, jų veiksmai dėl įvairių diplomatinių suvaržymų būna lėti ir neefektyvūs.

Štai tuomet ir suskamba ilgai tylėjęs J.Dolby telefonas. Paklaustas apie įkainius britas neslepia: "Mes ne labdaros organizacija, mūsų paslaugos kainuoja daug."

Jo klientai – didelės tarptautinės bendrovės, praradusios ypač vertingą krovinį ir todėl sutinkančios mokėti milijoną ir daugiau JAV dolerių už operaciją, kurios sėkminga baigtis negarantuojama.

Naudoja pačių plėšikų metodus

Piratams medžioti naudojami pačių piratų laiko patikrinti būdai: greitis, akiplėšiškumas ir ginklai. "Marine Risk Management S.A." internetiniame puslapyje įkeltos nuotraukos – tarsi iš filmo apie Džeimsą Bondą. Buvę elitiniai Britanijos karinio jūrų laivyno pėstininkai pozuoja apsirengę neperšaunamomis liemenėmis, jų veidus dengia specialios kaukės, rankose – automatai. Didelio skirtumo tarp savo vyrų ir plėšikų nemato ir jų kapitonas.

"Mes tokie patys kaip jie – grobiame užgrobtus laivus, tik tai darome kur kas geriau", – gyrėsi jis.

Paprastai kovinės operacijos grupę sudaro 6–8 vyrai. Pranešus apie laivo užpuolimą, per 24 valandas jie susitinka nedideliame oro uoste pietų Anglijoje. Čia jų laukia visa reikiama įranga. Informacija šiose operacijose tokia pat svarbi kaip ir greitis, ją bendrovei teikia visą pasaulį apėmęs apmokamų šnipų tinklas.

Privačiu lėktuvu atvykusi į artimiausią nuo užpuolimo vietos oro uostą, vyrų grupė persėda į sraigtasparnį ar nedidelį laivelį. Priartėję prie užgrobto laivo, medžiotojai kurį laiką jį seka. Išsiaiškinę padėtį denyje ir sulaukę tinkamo momento – puola.

"Į duris nesibeldžiame, bet smurto stengiamės išvengti. Laivą puolame tamsoje. Naudojame specialią įrangą: mes juos matome, jie mūsų ne", – pasakojo jau keletą dešimčių sėkmingų operacijų surengęs J.Dolby.

Paklaustas, ar buvo žuvusiųjų, atsako neigiamai, bet pripažįsta, jog sužeidimų neišvengta: "Ginklus naudojame retai, bet kartais iššauti tenka."

Į pavojų stumia godumas

J.Dolby kompiuterio ekrane – interaktyvus pasaulio žemėlapis. 28 judantys raudoni taškai – brito bendrovės saugomi laivai, atsidūrę netoli Somalio pakrantės.
"Ypač rizikingas rajonas, čia grobikus remia vietos karo vadukai", – teigė piratų medžiotojas.

Bendrovė "Marine Risk Management S.A." be kovinių operacijų teikia ir prevencines paslaugas. Laivuose sumontavus modernią įrangą, jų kursas sekamas palydoviniu ryšiu. Bet koks nukrypimas nuo kurso ar neplanuotas sustojimas pavojinguose vandenyse traktuojama kaip galima piratų agresija, tuomet laivui siunčiamas koduotas pranešimas.

"Viso to įmanoma išvengti laikantis saugumo rekomendacijų. Dažniausiai nukenčia tie, kurie bando taupyti nepaisydami saugumo", – įsitikinęs britas.

Nors nepatariama plaukti arčiau nei 250 jūrmylės nuo pilietinio karo kamuojamo Somalio krantų, pasitaiko nemažai atvejų, kai laivai, siekdami sutaupyti laiko ir degalų, trumpina kelią. Pavojus kyla ir žvejams. Augant konkurencijai ir mažėjant ištekliams, kai kurios žuvų rūšys pagaunamos tik kirtus vadinamąją raudonąją liniją.

Su patranka – į blusas?

Didžiausias pavojus Pietryčių Afrikos regione gresia ne laivo kroviniui, bet jo įgulai, už kurią prašoma išpirkos. Į darbą įsitraukia plėšikams atstovaujantys advokatai ir bankininkai arabų šalyse. Dažnai šantažuojami ne tik laivo savininkai, bet ir valstybė, kurios piliečiai – pagrobtieji jūreiviai.

Pastaruoju metu labai padažnėjus užpuolimams, rajone jau patruliuoja keletas Ispanijos, Didžiosios Britanijos, JAV ir net Rusijos karo laivų. Šią savaitę britų fregatai pavyko atremti vieną piratų antpuolį.

Sausį ES ketina pradėti nuolatinę misiją, skirtą užtikrinti pasaulinės laivininkystės saugumą. Ne vieną piratą už grotų pasiuntęs J.Dolby šias pastangas nugalėti jūrų plėšikus vertina su šypsena ir lygina su "patranka, šaudančia į blusą". Drąsus kapitonas į pensiją kol kas nesiruošia.