Pirmajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture pirmauja E. Macronas ir M. Le Pen Pereiti į pagrindinį turinį

Pirmajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture pirmauja E. Macronas ir M. Le Pen

2022-04-10 19:55

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) sekmadienį vykstančiame pirmajame prezidento rinkimų ture pirmauja prieš kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen (Marin Le Pen) didesniu nei tikėtasi skirtumu, o varžovai dar kartą susitiks antrajame ture kiek vėliau šį mėnesį, rodo prognozės.

Pirmajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture pirmauja E. Macronas ir M. Le Pen
Pirmajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture pirmauja E. Macronas ir M. Le Pen / Scanpix nuotr.

E. Macronas pirmame gali surinkti 28,1–29,7 proc. rinkėjų balsų, o M. Le Pen – 23,3–24,7 proc., rodo Prancūzijos televizijos kanalų užsakymu parengtos prognozės.

Du daugiausia balsų surinkę kandidatai pateks į antrąjį turą, įvyksiantį balandžio 24 dieną.

Panašu, kad E. Macronui sekasi geriau, nei rodė iki rinkimų surengtų apklausų rezultatai.

Prognozuojama, kad ultrakairiųjų kandidatas Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas) liks trečioje vietoje surinkęs 19,8–20,8 proc. balsų, o kraštutinių dešiniųjų atstovas Ericas Zemmouras (Erikas Zemūras) gaus 6,8–7 proc. balsų, tuo metu tradicinių kairiųjų ir dešiniųjų pažiūrų atstovai atsiliks.

Remiantis prognozėmis, dešiniojo sparno atstovė Valerie Pecresse (Valeri Pekres) surinks 4,3–5 proc. – tai reikš nesėkmę buvusio prezidento Nicolas Sarkozy (Nikolo Sarkozi) partijai.

Prognozuojama, kad socialistų partijos kandidatei Anne Hidalgo (An Hidalgo) pavyks surinkti vos 1,8–2 proc. balsų.

Visgi antrajame etape kova tarp E. Macrono ir M. Le Pen turėtų būti labiau įtempta nei 2017 metais, kai dabartinis prezidentas nugalėjo M. Le Pen surinkęs 66 proc. balsų.

Po neįprastos kampanijos, kurią nustelbė Rusijos invazija į Ukrainą, rinkimuose turėjo teisę balsuoti apie 48,7 mln. gyventojų.

Neapsirikite – niekas neišspręsta. Mūsų debatai per ateinančias dvi savaites bus lemiami mūsų šaliai ir Europai.

Prognozes rengia rinkimų bendrovės, remdamosi balsų imtimi iš rinkimų apylinkių, specialiai atrinktų visoje šalyje. Praėjusiuose rinkimuose šios prognozės pasirodė buvusios labai tikslios.

Nors M. Le Pen jos oponentai kaltina ją esant ekstremiste, siekiančia suskaldyti visuomenę, politikei pavyko pademonstruoti kiek nuosaikesnį įvaizdį ir susirūpinimą dėl kasdienių rinkėjų rūpesčių, pavyzdžiui, kylančių kainų.

E. Macronas, priešingai, agitavo palyginti mažai ir prisipažino, kad dėl karo Ukrainoje į rinkimų kampaniją įsitraukė vėliau, nei būtų norėjęs.

E. Macronas: kitos 2 savaitės – lemiamos

Prancūzijos prezidentas E. Macronas sekmadienį, po valstybės vadovo rinkimų pirmojo rato, pareiškė, kad dar „niekas neišspręsta ir kad tolesnės dvi savaitės bus „lemiamos mūsų šaliai ir Europai“, ruošiantis jo finalinei kovai su kraštutinių dešiniųjų lydere Marine Le Pen (Marin Le Pen).

„Neapsirikite – niekas neišspręsta. Mūsų debatai per ateinančias dvi savaites bus lemiami mūsų šaliai ir Europai“, – E. Macronas sakė džiūgaujantiems savo šalininkams.

Prognozės rodo, kad į antrąjį ratą pateks E. Macronas ir M. Le Pen ir kad jie abu šįkart pasirodė geriau nei per 2017 metų rinkimus. Manoma, kad per pirmąjį ratą E. Macronas gali tikėtis aiškios persvaros, gavęs apie 28 proc. balsų, o M. Le Pen turėtų gauti 23–24 procentus.

E. Macronas padėkojo savo rinkėjams, užtikrinusiems valstybės vadovui galimybę varžytis dėl antrosios kadencijos, bet paragino „negailėti pastangų“, kad kitų stovyklų rinkėjai pereitų į jo pusę.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra