Seksualinių mažumų atstovai didžiųjų pasaulio miestų merų postuose – ne naujiena, bet nuo šeštadienio faktine Islandijos vadove taps moteris, neslepianti, kad yra lesbietė. Būsima premjerė 66 metų Johanna Sigurdardottir taps pirmąja pasaulyje šalies vadove lesbiete.

"Šventoji Johanna"

J.Sigurdardottir vyriausybei ims vadovauti po to, kai pirmadienį dėl nuolatinių protestų pasitraukė premjeras Geiras Haarte.

Šventoji Johanna, kaip politikę vadina islandai, daugiau nei dešimtmetį vadovavo Socialinių reikalų ministerijai. Ji jau septynerius metus civilinės santuokos saitais susieta su žurnaliste ir scenarijų autore Jonina Leosdottir, tačiau politikė savo asmeninio gyvenimo nelinkusi per daug afišuoti.

"Johanna labai vertina privatumą, – sakė šaltinis Islandijos vyriausybėje. – Daug žmonių net nežino, kad ji lesbietė. Kai jie apie tai išgirsta, patraukia pečiais ir sako: "O..." Žmonės tuo nesidomi, gal jiems ir įdomu, su kuo ji gyvena, bet nesvarbu, su vyru ar su moterimi."

Tiesa, nors J.Sigurdardottir ir neslepia esanti lesbietė, ji turi du suaugusius sūnus. Į politiką ji patraukė 1978-aisiais, o 1987 m. pirmą kartą pateko į ministrų kabineto sudėtį.

Vis dar populiari politikė

J.Sigurdardottir mažumos ministrų kabinetui vadovaus nuo šeštadienio iki gegužės mėnesio, kai numatyti pirmalaikiai rinkimai.

"Johanna pasirinkta, nes vis dar yra populiariausia politikė Islandijoje, – kalbėjo tas pats šaltinis. – Ji yra geras pasirinkimas, nes pagrindinė vyriausybės bėda – mažas pasitikėjimas."

"Ji vienintelė politikė, kuriai rūpi mažas žmogus", – taip J.Sigurdardottir apibūdino vienas islandų žurnalistas.

Padėtis labai bloga

Tačiau naujajai premjerei bus nelengva. Daugelis Islandijos gyventojų kaltina valdžią dėl šalies finansinio sektoriaus žlugimo spalį. Dėl šio kracho valstybė buvo priversta perimti trijų stambių bankų kontrolę, o ekonomika ir valiuta smarkiai nusmuko dėl milžiniškų šalies skolų.

Prieš smogiant finansų krizei Islandija buvo viena iš labiausiai klestinčių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių. Per pastarąjį dešimtmetį Islandijos bendrasis vidaus produktas per metus vidutiniškai didėdavo 4 proc., o 2004 m. paaugo 7,7 proc. 2007 m. fiksuotas 4,9 ekonomikos augimas.

Tačiau prognozuojama, kad šiemet Islandijos bendrasis vidaus produktas mažės 9,6 proc. ir nesikeis 2010 m. Nedarbas, kuris pastaruoju metu šalyje buvo beveik išnykęs, bet 2009 m. gali išaugti iki 7,8 proc., o 2010 m. – iki 8,6 proc.

"The Independent", AFP, BNS inf.