27 valstybių narių finansų ministrai susitiko vaizdo ryšiu, kad pasiektų susitarimą po to, kai antradienį Paryžiuje jų kolegos prancūzai ir vokiečiai susėdo, kad sudarytų sąlygas pasiekti kompromisą.

Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as (Brunas Le Meras) pasveikino susitarimą.

„Istorinis susitarimas! Po dvejus metus trukusių įtemptų derybų turime naujas Europos biudžeto taisykles“, – pareiškė jis socialiniuose tinkluose.

Nyderlandų ministrė Sigrid Kaag (Sigrid Kag) sakė, kad susitarimu bus „skatinamos reformos, paliekant erdvės investicijoms ir atsižvelgiant į konkrečią atitinkamos valstybės narės padėtį“.

Ji teigė, kad „jos veikia anticikliniu būdu, kad potencialus ekonomikos augimas nenutrūktų“, ir pridūrė, kad taisyklių bus laikomasi geriau nei anksčiau.

ES vyriausybės nori griežtai taupyti žmonių ir gamtos sąskaita, nesuabejodamos dėl milijardinių subsidijų iškastiniam kurui iš valstybės lėšų ar neapmokestindamos turtingiausių mūsų visuomenės narių.

ES narėms nustatyti fiskaliniai suvaržymai, pagal kuriuos šalių skola negali viršyti 60 proc. BVP, o valstybės biudžeto deficitas – 3 proc., buvo sušvelninti COVID-19 pandemijos metu, kad būtų galima didinti valstybės išlaidas.

Iš pradžių tai turėjo būti laikina, tačiau dėl to prasidėjo dvejus metus trukusios diskusijos tarp šalių, vadovaujamų Vokietijos, kuri norėjo grįžti prie griežtos kontrolės, ir kitų šalių, vadovaujamų Prancūzijos, kurios pageidavo daugiau lankstumo.

Pastarosios norėjo leisti išlaidomis finansuoti, pavyzdžiui, perėjimą prie žaliosios energijos arba ginklų tiekimą Ukrainai.

Nors kompromisiniame susitarime dar kartą patvirtinamas 3 proc. deficito tikslas, sušvelninamos taisyklės, kaip greitai ir stipriai šalis turi sumažinti išlaidas, kad grįžtų į nustatytas ribas.

Tačiau profesinės sąjungos ir aplinkosaugos grupės, siekiančios didesnių žaliųjų investicijų, nusivylė.

Europos profesinių sąjungų konfederacija tai pavadino savęs žlugdymu, kuris pakenks darbuotojams.

Organizacija „Greenpeace“ apkaltino ES finansų ministrus, kad jie „neatsakingai mažina Europos galimybes mokėti už žaliąjį perėjimą“.

„ES vyriausybės nori griežtai taupyti žmonių ir gamtos sąskaita, nesuabejodamos dėl milijardinių subsidijų iškastiniam kurui iš valstybės lėšų ar neapmokestindamos turtingiausių mūsų visuomenės narių“, – sakoma pranešime.

Dabar, kai pasiektas politinis susitarimas, ES valstybės narės sieks, kad Europos Parlamentas patvirtintų privalomus teisės aktus iki birželio vyksiančių EP rinkimų.