Bagaže – ricinas

Balandžio 26 d. Čekijos savaitraštis "Respekt" pranešė iš patikimų šaltinių gavęs informacijos, kad į Europą yra išsiųsta grupė Rusijos karinės žvalgybos operatyvininkų. Vienas jų, turintis diplomatinį pasą ir krepšį su jame paslėptais mirtinais ricino nuodais, atskridęs lėktuvu į Prahą. Vaclavo Havelo oro uoste jį pasitiko Rusijos ambasados automobilis.

Leidinyje šis mistinis atvykėlis siejamas su grasinimais Prahos politikams, inicijavusiems Rusiją erzinančias akcijas: vasarį aikštė neutraliu pavadinimu "Po kaštonais" priešais Rusijos ambasadą Prahoje pervardyta Boriso Nemcovo vardu, o neseniai buvo demontuotas ilgus metus garbingoje vietoje stovėjęs paminklas sovietų maršalui Ivanui Konevui.

Po šių akcijų ne vieno grasinimo nužudyti sulaukė Prahos meras Zdeněkas Grzyba ir du sostinės rajonų seniūnai Pavelas Novotny ir Ondrzejus Kolářas.

Saugomi kiaurą parą

Grėsmė politikų gyvybei kilo ne iš kokių virtualiųjų gąsdintojų, bet sulaukė grasinančių laiškų. Z.Grzyba pranešė pastebėjęs, kad yra sekamas: su tuo pačiu keistai besielgusiu asmeniu susidūrė įvairiose miesto vietose, prie savo namų.

Apie tai, kad čekų politikai turi pagrindo nerimauti dėl savo gyvybių, byloja ir atviri grasinimai jų adresu. Pvz., balandžio 14-ąją Maskvos valstybinio universiteto politologijos profesorius Sergejus Černiachovskis, nuolatinis Rusijos ultrapatriotinių svetainių autorius, viešai paragino nužudyti Prahos 6-ojo rajono, kuriame stovėjo paminklas, seniūną O.Kolářą, pavadinęs jį "nacių nusikaltėliu tokiu pat Reinhardas Heidrichas". "Ir su juo elgtis reikia lygiai taip pat. Tas, kuris ras drąsos įvykdyti tokį nuosprendį, taps šiuolaikinės Čekijos ir moderniosios Europos didvyriu", – teigė S.Černiachovskis. Vienas Holokausto sumanytojų R.Heindrichas žuvo po 1942 m. gegužę Prahoje surengto pasikėsinimo.

Dėl kilusio realaus pavojaus visiems trims čekų politikams skirta ypatinga apsauga. O.Kolářas televizijos interviu pranešė esąs apgyvendintas slaptoje vietoje, Prahos merui teko atsisakyti įprastų kelionių viešuoju transportu, perlipti į tarnybinį automobilį ir susitaikyti su kitomis neviešinamomis kiaurą parą vykdomomis apsaugos priemonėmis.

Dėl kilusio realaus pavojaus visiems trims čekų politikams skirta ypatinga apsauga.

Atitinkamo saugumo imtasi ir P.Novotny atžvilgiu. Jo vadovaujamame Prahos rajone turi iškilti paminklas generolui Andrejui Vlasovui, kurio remiami Prahos sukilėliai, dar prieš pasirodant I.Konevui, ir išstūmė nacius iš šio miesto.

Apie tai, kad čekų politikų gyvybei iškilusi grėsmė Prahoje labai rimtai vertinama, byloja ir faktas, jog čekų užsienio reikalų ministras Tomašas Petričekas, kalbėdamasis su Rusijos ambasadoriumi Aleksandru Zmejevskiu, pastarąjį įspėjo, laikraščio "Denik N" žodžiais, "nesiimti jokių veiksmų prieš čekų politikus".

Vadina provokacija

Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas Čekijos pranešimą apie į Prahą galimai atvykusį smogiką su ricinu pavadino melu, o ambasada pareiškė, kad nuo kovo vidurio į Prahos oro uostą neatvyko nė vienas Rusijos ambasados Čekijoje diplomatinis darbuotojas.

Čekijos užsienio reikalų ministerijai adresuotame laiške kalbama apie nepriimtinus "tęstinius nepagrįstus išpuolius prieš Rusiją ir jos diplomatinę atstovybę Prahoje". Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pavadino žinią apie galimą smogiką provokacija, kuri pakenks Rusijos ir Čekijos santykiams.

Zdeněkas Grzyba. Scanpix nuotr.

Dėmėta reputacija

Čekijoje vyrauja atsargus požiūris į sovietinius karo memorialus, šalies miestuose gausu paminklų bendrai kovai su nacizmu. Tačiau paminklas I.Konevui vertinamas prieštaringai ne tik dėl abejotino sovietų dalinių indėlio į Čekoslovakijos išvadavimą. Jis buvo pastatytas 1980-aisiais, tamsiausiu sovietinio sąstingio laikotarpiu, tad čekams jis simbolizuoja ne "Prahos išsivadavimą", o Maskvos politinio biuro diktuojamą diktatą.

Paminklą sovietų maršalui čekai pakentė, nors jis suvaidino svarbų vaidmenį slopinant "Prahos pavasarį".

Istorikai neigia I.Konevo vaidmenį vaduojant Prahą nuo nacių. Čekijoje neabejojama, kad vokiečių pajėgos iš miesto buvo išstumtos 1945 m. gegužės 5-ąją vykusio sukilimo metu, o I.Konevo vadovaujami sovietų armijos daliniai miestą pasiekė tik gegužės 9 d.

Vėliau I.Konevas vadovavo malšinant Vengrijos revoliuciją 1956-aisiais, nusinešusią tūkstančių civilių gyvybių, o statant Berlyno sieną vadovavo Vokietijoje dislokuotai sovietų kariuomenės grupuotei.

Nepaisant tokios prieštaringos I.Konevo reputacijos, jo paminklas pergyveno 1989-ųjų "Aksominę revoliuciją" Čekoslovakijoje, tačiau pastaraisiais metais nuolat tapdavo vandalų taikiniu. Pernai rugpjūtį minint 1968-ųjų įvykius, ant paminklo nenustatyti asmenys užrašė: "Ne kruvinam maršalui – mes niekada nepamiršime." Tuomet vietos valdžia pradėjo kalbėti apie galimybę perkelti paminklą, o rugsėjį buvo priimtas sprendimas jį demontuoti. Buvo nuspręsta toje vietoje įrengti memorialą Prahos išvaduotojams.

Lemtingas žingsnis

Prahos merija ne kartą kreipėsi į Rusijos ambasadą su pasiūlymu rasti kompromisinį sprendimą. Buvo gautas net maršalo palikuonių sutikimas perkelti paminklą į sovietų karo memorialą Olšanskio kapinėse, tačiau Maskva atmetė šiuos pasiūlymus.

Prahos merija ne kartą kreipėsi į Rusijos ambasadą su pasiūlymu rasti kompromisinį sprendimą.

Paminklas I.Konevui buvo nukeltas balandžio 3-iąją. Dėl šio žingsnio pasipiktinimą išreiškė Rusijos valdžia, jam nepritarė ir prorusiškų pažiūrų Čekijos prezidentas Milošas Zemanas, pavadinęs akciją absurdišku ir apgailėtinu gestu. Tą pačią dieną Rusijos ambasada Čekijoje pareiškė, kad Maskva nepaliks be atsako šio žingsnio.

Po paminklo demontavimo, balandžio 8 d., Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu kreipėsi į Tyrimų komitetą su prašymu išnagrinėti klausimą dėl galimo užsienio valstybių valdžios atstovų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jų priimtus sprendimus nukelti memorialinius statinius, įamžinančius žuvusių Sovietų Sąjungos piliečių atminimą.

Atitinkamą įstatymą, leidžiantį traukti baudžiamojon atsakomybėn už memorialinių statinių, įamžinančių kovose už tėvynę kritusių sovietų karių atminimą, sunaikinimą ar apgadinimą, Rusijos prezidentas buvo pasirašęs balandžio 7-ąją.

Su organizacija "Kita Rusija" siejami asmenys užpuolė Čekijos diplomatines atstovybes Maskvoje ir Sankt Peterburge – šių incidentų nepasmerkė nė viena Rusijos oficiali institucija.

Keista mirtis

Nerimą dėl trijų Prahos politikų gyvybių sustiprina ir mįslinga Čekijos senato pirmininko Jaroslavo Kuberos mirtis šių metų sausio 20-ąją.

Jis buvo gavęs laišką su grasinimais, o likus trims dienoms iki mirties, susitiko su Kinijos ambasadoriumi: susitikimas vyko tik dalyvaujant ambasados vertėjui. Tai įvyko prieš pat kelionę į Taivaną – J.Kubera būtų tapęs pirmuoju tokio aukšto rango Čekijos politiku, aplankiusiu salą, kurios savarankiškumo nepripažįsta Pekinas.

Skrodimas parodė, kad politikas mirė dėl širdies smūgio, įvykusio susitikimo ar kitą dieną, o jo sutuoktinė nerimauja, jog vyras galėjo būti nunuodytas.

Interviu Čekijos žiniasklaidai Věra Kuberová pasakojo, kad po susitikimo su ambasadoriumi vyro elgesys buvo labai keistas, jis tapo neatpažįstamas. Tokio jo nuo mokyklos suolo vyrą pažinojusi moteris sakė niekada nemačiusi. Savo darbo reikalų nuo sutuoktinės niekada neslėpęs, patikėjęs jai saugoti savo kontaktus, atviru bendravimu, diplomatiniais sugebėjimais ir humoro jausmu pagarsėjęs politikas po susitikimo su kinų ambasadoriumi nuo sutuoktinės atsivėrė tylos siena. Buvo akivaizdu, kad jis jaučiasi blogai tiek moraliai, tiek fiziškai. V.Kuberovai nerimą kelia pomirtinio tyrimo išvados, kuriose nėra užuominų apie kokią nors patologiją, galėjusią sukelti širdies smūgį.

Po Krymo aneksijos Rusijoje išaugo saugumo pareigūnų vaidmuo vykdant užsienio politiką, o žiniasklaidą apėmė istorinio revizionizmo banga.

Brolybė virto neapykanta

Anot garsaus rusų politologo, Prahos Karlo universiteto Boriso Nemcovo akademinio Rusijos tyrimų centro mokslo darbuotojo Aleksandro Morozovo, iš pirmo žvilgsnio atrodo beprotiška mintis, kad Rusijos specialiosios tarnybos gali pradėti žudyti vieną iš Europos politikų šiandien. Tačiau tokie nuogąstavimai nėra visai be pagrindo.

Pasikėsinimas į buvusį rusų agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą Solsberyje, žinomo Gruzijos čečėno nužudymo Berlyne tyrimas parodė, kad Rusijos specialiosios tarnybos pasitelkia buvusius darbuotojus, treniruoja juos ir aprūpina vizomis. "Atėjo metas, kai iš Kremliaus galima visko tikėtis", – mano Prahoje gyvenantis ekspertas.

A.Morozovas primena, kad posovietiniu laikotarpiu Čekija ilgą laiką išliko viena palankiausių Europos šalių rusams: ir paprastiems piliečiams, ir tarpvalstybiniams ryšiams, ir ekonominei partnerystei. Rusijos valdžia nekeitė požiūrio į visuotinai pasmerktą SSRS karinį įsiveržimą į tuometę Čekoslovakiją 1968 m., vertino čekų pastangas išsaugoti sovietų karo memorialus, o didžiausia Čekijos pilietinės visuomenės organizacija "Človek v tisni" kartu su Rusijos visuomeninėmis organizacijomis vykdė ne vieną prasmingą projektą.

Viskas pasikeitė 2014-aisiais, kai Rusija aneksavo Krymą ir sukėlė karą Rytų Ukrainoje. Anot A.Morozovo, šie įvykiai sukrėtė Čekijos visuomenę. Tai buvęs atviras Kremliaus grįžimo į neoimperialistinės arogantiškos politikos demonstravimą ženklas, o tai slavų tautų, XIX a. Čekijos nacionalinio judėjimo inspiruotos "slavų brolybės" idėjos kontekste. Juolab kad po 2014 m. paaiškėjo Kremliaus iniciatyvos slaptomis operacijomis ar net atvirai daryti įtaką politiniams procesams Bulgarijoje, Juodkalnijoje, Graikijoje. Be to, Prahoje gyvena didelė Kremliaus oponentų, intelektualų bendruomenė, ypač pagausėjusi pastaraisiais metais.

Čekijos ir Vokietijos žvalgybos agentūros išsiaiškino, kad 2016–2017 m. būtent Prahos Rusijos programišiai buvo įsilaužę į Čekijos ir Vokietijos vyriausybės serverius. 2018 m. Praha diplomatiniais kanalais paprašė Maskvos sumažinti Rusijos specialiųjų tarnybų, dirbančių su diplomatine priedanga, kontingentą.

Per gerus du dešimtmečius Rusijos ambasada išaugo iki stulbinamų apimčių, neproporcingų vertinant Čekijos dydį ir lyginant su analogiškais Rusijos diplomatiniais objektais kitose pasaulio šalyse. Ambasados kompleksas Prahoje apėmė 17 pastatų, personalo sąraše buvo daugiau nei 100 darbuotojų, kurių visi, net ir techniniai darbuotojai, turėjo automobilius su diplomatiniais numeriais. Tačiau Čekijos prašymas nebuvo patenkintas.

"Po Krymo aneksijos Rusijoje išaugo saugumo pareigūnų vaidmuo vykdant užsienio politiką, o žiniasklaidą apėmė istorinio revizionizmo banga", – "The Insider" rašo A.Morozovas.

Rusijos oficialūs pareigūnai, publikacijos spaudoje, specialios laidos televizijoje į oficialų diskursą sugrąžino stalininę Antrojo pasaulinio karo sampratą, sovietinę koncepciją, pateisinančią invaziją į Čekoslovakiją 1968 m., imta juodinti XX a. pradžios čekų istoriją. Informaciniai šūviai buvo paleidžiami kryptingai: vienas tokių revizionistinių tekstų 2017-ųjų pabaigoje "pasveikino" į Rusiją atvykusią Čekijos prezidento Milošo Zemano vadovaujamą oficialią delegaciją. O pernai metų pabaigoje Rusijos simpatiku laikomas M.Zemanas po dar vienos informacinės atakos pareiškė atsisakysiąs atvykti į 75-ųjų karo pabaigos metinių minėjimą.

Tokiu būdu, anot politologo, Čekija iš senojo slaviškos brolybės partnerio atsidūrė nedėkingųjų valstybių sąraše.