Sekmadienį vykusiuose balsavimuose buvo nemažai sukrėtimų, tarp jų – triuškinančios pergalės ir netikėtas aukšto rango šalies pareigūno žingsnis siekiant pakeisti Bosnijos rinkimų įstatymą.

Ankstyvą pirmadienį vis dar skaičiuojant balsus, ilgametis Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas atsidūrė ant pralaimėjimo slenksčio po to, kai jo oponentė Jelena Trivič paskelbė pergalę kovoje dėl Serbų Respublikos (SR) – vieno iš dviejų Bosnijos ir Hercegovinos politinių darinių – prezidento posto.

Bosnijos rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus balsus 82 proc. rinkimų apylinkių, M. Dodikas surinko 49 proc. balsų, o J. Trivič – 42 procento.

„Naujausi rezultatai patvirtina didelę mūsų pergalę“, – pirmadienį platformoje „Twitter“ parašė M. Dodiko Nepriklausomų socialdemokratų aljansas (SNSD).

„Tai žmonių pergalė“, – savo ruožtu sekmadienį pareiškė J. Trivič, prieš išeidama į Respublikos sostinės Banja Lukos gatves švęsti pergalės su savo rėmėjais.

„Tai turėtų būti ne mano asmeninė, o SR pergalė“, – pridūrė ji.

Praėjus beveik trims dešimtmečiams nuo karo, nuniokojusio šalį, Bosniją tebeslegia etninis susiskaldymas.

Ši Balkanų valstybė yra valdoma administracinės sistemos, sukurtos 1995 metų Deitono taikos susitarimu, kurio dėka 1990-aisiais pavyko užbaigti konfliktą. Tačiau iš esmės to neužteko sukurti stabilų pagrindą šalies politinei raidai.

Pagal šį susitarimą buvo sukurtas sudėtingas valdžios institucijų tinklas, apimantis trijų narių Prezidiumą, Ministrų Tarybą (de facto vyriausybė) ir abiejų darinių parlamentus. Kad būtų suformuota bendra šalies vyriausybė, trims etninėms bendruomenėms atstovaujantys politikai turi sutarti dėl ministerijų pasidalijimo ir būsimos politikos.  

Vakarų pareigūnai vylėsi, kad ilgainiui Bosnijos ir Hercegovina reformuos savo sudėtingą politinę sistemą, tačiau taip nenutiko. 

Bosnija tebėra padalinta į serbų darinį – Serbų Respubliką – ir musulmonų-kroatų federaciją, kurią jungia silpna centrinė valdžia.

Po karo etninės partijos išnaudojo šalies susiskaldymą, siekdamos išlaikyti valdžią.

Jau daugelį metų M. Dodikas kursto įtampą, dažnai ragindamas Bosnijos serbus dar labiau atsiskirti nuo centrinių šalies institucijų, todėl sausį JAV jam paskelbė naujas sankcijas.

M. Dodikas siekė trečios SR prezidento kadencijos.

39 metų ekonomikos profesorė J. Trivič, akcentuojanti kovą su korupcija, siekė pasiūlyti alternatyvą kurstančiai M. Dodiko asmenybei, taip pat garsiai palaikydama serbų norą išlaikyti savo autonomiją Bosnijoje.

M. Dodikas atmetė J. Trivič pareiškimą, teigdamas, kad yra įsitikinęs, jog laimėjo, bet yra pasirengęs laukti galutinių rezultatų.

„Esu pakankamai rimtas, kad laukčiau tų rezultatų. Kita vertus, yra daug žmonių, kurie nėra rimti“, – savo rėmėjams pareiškė M. Dodikas.

Pirmadienį J. Trivič ir jos partija apkaltino M. Dodiką akivaizdžiu sukčiavimu, sakydama, kad rezultatai buvo suklastoti.

„Visas procesas buvo užterštas“, – žurnalistams sakė J. Trivič SR sostinėje Banja Lukoje.

„Rinkimų procesas turėtų būti pakartotas visoje SR, – pridūrė ji. – Tai yra mūsų pagrindinis tikslas.“

Kova dėl SR prezidento posto buvo ne vienintelė vakaro staigmena.

Varžybose dėl musulmonų bosnių atstovo vietos Prezidiume triuškinamai nugalėjo kitas profesorius Denisas Bečirovičius, nugalėjęs dukart prezidento postą užėmusį Bakirą Izetbegovičių.

Tai tapo skaudžiu kirčiu B. Izetbegovičiui, kuris buvo svarbi figūra pokario Bosnijos politinėje scenoje.