Apie tai pirmadienį rašo portalas „Politico“.

Jei D. Trumpas lapkritį būtų vėl išrinktas prezidentu, jis galėtų pareikšti – nuramindamas respublikonų rinkėjus – kad neteiks papildomos finansinės pagalbos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.

Vengrija yra sakiusi, kad taisyklių pakeitimus, susijusius su reikšmingu JAV vaidmeniu teikiant minėtą paskolą, tvirtins tik po Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų.

Siūloma paskola grindžiama pelnu iš daugiau kaip 250 mlrd. dolerių (228,56 mlrd. eurų) Vakarų šalyse įšaldyto Rusijos turto. Šis turtas buvo įšaldytas Maskvai 2022-ųjų vasarį pasiuntus savo kariuomenę į kaimyninę Ukrainą.

JAV nori, kad Europos Sąjunga sankcijų pratęsimo periodą pailgintų nuo dabartinio pusmečio iki mažiausiai trejų metų, kad būtų lengviau tai daryti, bet V. Orbanas tokiam prailginimui prieštarauja.

Jis vienas gali blokuoti būtinus pakeitimus, nes dėl sankcijų taikymo taisyklių pakeitimų turi sutarti visos 27 ES šalys narės.

Vienas ES diplomatas, anonimiškai kalbėjęs su „Politico“, sakė: „Jei to neišspręsime (prailgindami sankcijų trukmę), tai kainuos ES, įskaitant Vengriją, daugiau pinigų.“

„Jiems (vengrams) nerūpi, kad Europai gali tekti mokėti daugiau. Tai susiję su pagalba Trumpui“, – sakė kitas ES diplomatas.

Jei paskola būtų teikiama nedalyvaujant JAV, D. Trumpas jo perrinkimo atveju neprivalėtų jos teikti, o tai jam būtų politiškai labai naudinga.