Islandijos pirmalaikiuose rinkimuose – kairiųjų triumfas. Dėl krizės kaltinami konservatoriai surinko vos 23,7 proc. balsų.

Turės absoliučią daugumą

Pirmą kartą per 18 metų Islandijos valdžios vairą perėmė kairieji. Didžiule persvara laimėti visuotiniai rinkimai, kurie vyko šeštadienį, tarsi patvirtino, kad laikinosios vyriausybės pasirinktas kursas teisingas.

Proeuropietiška Socialdemokratų partija, kuriai vadovauja premjerė Jóhanna Sigurðardóttir, laimėjo 29,8 proc. balsų, o jos mažoji koalicijos partnerė Kairysis žaliųjų judėjimas – 21,7 proc. balsų, rodo galutiniai rezultatai. Vadinasi, valdančioji koalicija iškovojo absoliučią daugumą – 51,5 proc. balsų. Anksčiau kairieji niekada nebuvo pasiekę tokio rezultato. Kreipdamasi į savo šalininkus premjerė sakė: "Šalies gyventojai suvedė sąskaitas su Nepriklausomybės partija, kuri per ilgai užsibuvo valdžioje."

Blogiausias rezultatas

Populiarumą praradusi Nepriklausomybės partija 63 vietų parlamente turės tik 15 mandatų. Tai prasčiausias jos rezultatas per visą istoriją. Ankstesnis jos prasčiausio pasirodymo rekordas buvo registruotas 1987 m., kai ši partija surinko 27 proc. balsų. "Šį kartą pralaimėjome, bet vėliau vėl laimėsime", – sakė partijos lyderis Bjarni Benediktssonas.

Konservatyvi Nepriklausomybės partija, kurios pagrindu suformuota vyriausybė žlugo šių metų sausį, pripažino pralaimėjusi. Konservatorių kabinetas buvo priverstas atsistatydinti po to, kai įvyko didžiuliai protestai dėl finansinės krizės, nustūmusios Islandiją prie bankroto slenksčio. Vasarį suformuotai laikinai vyriausybei ėmė vadovauti socialdemokratų lyderė J.Sigurðardóttir.

Už stojimą į ES

Naujai vyriausybei, kaip tvirtina ekspertai, nebus lengva. Jai teks kovoti su nedarbu ir nutarti dėl šalies stojimo į ES. Anksčiau Islandijos gyventojai pasisakydavo prieš integraciją į Bendriją, tačiau dabar, jų nuomone, tai galėtų padėti išgelbėti šalies ekonomiką. Už stojimą į ES yra ir dabartinė šalies premjerė.

Islandija – viena labiausiai dėl krizės nukentėjusių šalių pasaulyje. Salos gyventojai, kurių iš viso yra apie 300 tūkst., mano, kad šalį sudrebinusi bankų krizė buvo išprovokuota neatsakingų politikų veiksmų. Kad išsigelbėtų nuo bankroto, šalis buvo priversta pasiskolinti 10 mlrd. JAV dolerių (apie 26,5 mlrd. litų).