- Vilius Petkauskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusija, kritiškai vertinanti Balkanų šalių integraciją į Vakarų struktūras, džiaugiasi vakarykščio referendumo dėl oficialaus Makedonijos pavadinimo keitimo baigtimi, mano Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala.
Sekmadienį Makedonijoje vykusiame referendume gyventojų buvo klausiama, ar šie palaiko narystę ES ir NATO, kuri įmanoma patvirtinus susitarimą su Graikija. Ši klausimo formuluotė slepia geopolitinę Makedonijos realybę – tik sutikusi pakeisti pavadinimą į Šiaurės Makedoniją ir taip pelniusi Graikijos palankumą, šalis turėtų realių galimybių stoti į NATO ir Europos Sąjungą (ES). Referendume dalyvavo 37 proc. rinkėjų, tuo tarpu norint, kad šis būtų laikomas įvykusiu reikia, kad prie balsadėžių būtų pasirodę bent pusė visų balso teisę turinčių piliečių. Tiesa, daugiau nei 90 proc. atėjusių pasisakė už susitarimą su Graikija.
„Tai yra Rusijai naudingas rezultatas, nes dar viena šalis, kuri yra ant NATO slenksčio, kol kas jo neperžengė. Ir toliau politinės kovos šalies viduje neleis manyti, kad yra aiški kryptis, kuria judama toliau. Priešingai nei būtų buvę, jei referendumas būtų buvęs aktyvesnis ir atrodytų, kad durys narystei NATO atsiveria ir, nors kiek ilgesnis, bet prasideda ir kelias į ES“, – Eltai sakė RESC direktorius.
Politologo teigimu, referendumo rezultatas yra ir akibrokštas Vakarų galiai. Rugsėjo mėnesį Makedonijos sostinėje Skopjėje lankėsi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas – aukščiausias kada nors šalyje viešėjęs JAV pareigūnas. Abu politikai ragino susitarti su Graikija.
Linas Kojala / M. Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Tiek A. Merkel, tiek ir J. Matisas važiavo į Skopję, o tai tikrai nėra ta sostinė, į kurią dažnai vyksta politiniai lyderiai. Todėl referendumo rezultatai yra šioks toks parodymas iš Rusijos pusės, kad jie (Vakarų politikai. – ELTA) nėra turintys tokią galią, kad galėtų pakreipti kai kurias valstybes sau reikiama linkme“, – aiškino L. Kojala.
Tačiau, pasak politologo, Makedonijos referendumo nereiktų vertinti tik iš geopolitinės perspektyvos – svarbūs tiek identiteto klausimai, tiek vidinės politinės batalijos. Pavyzdžiui, boikotuoti referendumą ragino dešiniosios šalies jėgos, kurioms priklauso Gjorge Ivanovas iš Makedonijos, o vienas pagrindinių susitarimo šalininkų centro kairei prijaučiantis Makedonijos premjeras Zoranas Zajevas.
„Paskutiniuose Makedonijos rinkimuose dalyvavo 67 proc. rinkėjų, o dabar turime tik 37 proc. – tai rodo, kad šalies piliečiai, labai didelė jų dalis, pasirinko boikotuoti referendumą. O tai jau savaime parodo, kad opozicijai tai yra pergalė“, – tikino L. Kojala.
Dabartinė šalies opozicija siekia susilpninti valdančiuosius ir naudojasi visuomenę skaldančiu referendumu, kaip įrankiu savo tikslui pasiekti. Politologas pažymėjo, kad Makedonijos dešinieji nėra radikalai – jie tapatinasi su centro dešinės Europos liaudies partijos kryptimi, puoselėjama būtent A. Merkel. Todėl opozicinės jėgos nebūtinai siekia suartėti su Rusija, o ieško kito būdo spręsti trečią dešimtį skaičiuojančią pavadinimo problemą.
„Pats faktas, kad norima keisti pavadinimą, didelei daliai visuomenės yra ne toks pozityvus, nes prarandamas identitetas, tarsi nuolaidžiaujama išorės jėgoms, kurios prašo pakeisti pavadinimą, nuolaidžiaujama tai pačiai Graikijai. Kiek mačiau – opozicijos pasisakymai, pirmiausia referuodavo į šalies identitetą, o ne geopolitinį pasirinkimą“, – tikino RESC direktorius.
Tiesa, neįvykęs referendumas nereiškia, kad Makedonijos pavadinimo klausimas padedamas į stalčių. Galutinio sprendimo našta guls ant Makedonijos parlamento pečių. Tikėtina, kad abi pusės naudosis referendumu kaip įrankiu savo pozicijai ginti – opozicija tvirtins, kad šis neįvykęs, todėl susitarimas su Graikija – negalimas, tuo tarpu valdantieji tikins, kad daugiau nei 90 proc. atėjusių balsavo už.
ELTA primena, kad referendumas dėl Makedonijos pavadinimo pakeitimo į „Šiaurės Makedoniją“ pripažintas neįvykusiu. Referendumu buvo siekiama sureguliuoti daug metų trunkantį ginčą su kaimynine Graikija, stojančia prieš tai, kad ši buvusi Jugoslavijos respublika vadintųsi vienos iš istorinių Graikijos sričių vardu, ir dėl to būgštaujančia, kad Makedonija gali pradėti reikšti teritorines pretenzijas. Dėl to Graikija anksčiau blokavo Makedonijos priėmimą į ES ir NATO. Jeigu ginčą pavyktų išspręsti, tai atvertų Makedonijai kelią į abi organizacijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rusijos užsienio reikalų ministru po 20 metų darbo ir toliau lieka S. Lavrovas
Po 20 metų darbo Sergejus Lavrovas liks Rusijos užsienio reikalų ministru pagal prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą, pateiktą aukštiesiems parlamento rūmams, sekmadienio vakarą paskelbta „Telegrame“. ...
-
Daliniai rezultatai: Katalonijos regiono rinkimuose pirmauja socialistai
Ispanijos regiono rinkimuose sekmadienį pirmavo Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) socialistai, dešimtmetį Kataloniją valdžiusiai separatistų daugumai praradus daugumą, parodė daliniai rezultatai. ...
-
V. Putinas iš gynybos ministro pareigų atleidžia S. Šoigu13
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį ėmėsi veiksmų iš pareigų atleisti gynybos ministrą Sergejų Šoigu, taip smarkiai supurtydamas šalies karinių pajėgų vadovybę, Maskvai daugiau nei dvejus metus tęsiant karą Ukrai...
-
„Hamas“: J. Bideno komentaras dėl įkaitų Gazos Ruože paleidimo žlugdo derybas1
JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) komentaras, kad paliaubos Gazos Ruože būtų įmanomos, jei „Hamas“ paleistų savo įkaitus, yra kliūtis deryboms, sekmadienį pareiškė palestiniečių kovotojų grupuotė. ...
-
Prancūzijoje deglo estafetėje pirmą kartą nepavyko uždegti olimpinės liepsnos1
Paryžiaus olimpinių žaidynių deglo estafetėje šeštadienį patirtas pirmasis nesklandumas, kai olimpinė ugnis, kuri uždegama kiekvienos dienos pabaigoje, nebuvo uždegta. ...
-
Lietuva pradeda darbą Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos Vykdomojoje taryboje
Lietuva sekmadienį pradeda darbą Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos Vykdomojoje taryboje. ...
-
Žiniasklaida: ES susitarė dėl saugumo įsipareigojimų Ukrainai
Europos Sąjunga (ES), anot žiniasklaidos, susitarė dėl saugumo įsipareigojimų Ukrainai. Jie turėtų įsigalioti vasarą ir galioti tol, kol Ukraina taps ES ir NATO nare. Apie tai rašo Vokietijos laikraštis „Welt am Sonntag“, re...
-
D. Tuskas pasienyje su Baltarusija: Lenkija susiduria su stiprėjančiu hibridiniu karu10
Pasienį su Baltarusija aplankęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas šeštadienį pareiškė, kad jo šalis susiduria su stiprėjančiu hibridiniu karu. ...
-
Izraelis išplėtė evakuacijos įsakymą Gazos Ruožo gyventojams12
Izraelio kariuomenė, tęsianti kovą su „Hamas“ kovotojais, šeštadienį išplėtė evakuacijos įsaką palestiniečiams: nurodė palikti namus platesnėje rytinėje Rafacho dalyje ir daugiau šiaurinių Gazos Ruožo terit...
-
Žemę užklupo stipriausia per 20 metų Saulės audra9
Žemę penktadienį užklupo galingiausia per du dešimtmečius Saulės audra, kuri nuo Tasmanijos iki Didžiosios Britanijos atnešė įspūdingas dangaus šviesas, tačiau grasina galimais palydovų ir elektros tinklų veiklos sutrikimais. ...