M. Ouellet, kadaise laikytas stipriu kandidatu tapti popiežiumi, kaltinamas lytiniu užpuolimu grupiniame ieškinyje, nukreiptame prieš daugiau kaip 80 Kvebeko arkivyskupijos dvasininkų.

78-erių kardinolas kaltinamas stažuotojos, teismo dokumentuose minimos kaip „F.“, išnaudojimu 2008–2010 metais, kai jis buvo Kvebeko arkivyskupas.

Vatikano atstovas Matteo Bruni (Matėjas Brunis) pirmą kartą viešai sureagavo į civilinį ieškinį. Pasak jo, popiežiaus nurodymu jau atliktas „preliminarus tyrimas“ parodė, jog „nėra jokių duomenų, dėl kurių reikėtų pradėti teismo procesą“.

M. Bruni nurodė, kad pontifikas dar kartą pasikonsultavo su išankstinio tyrimo autoriumi kunigu Jacques'u Servais (Žaku Servė) ir vėl išgirdo, kad nėra pagrindo pradėti formalų tyrimą.

„Po tolesnių atitinkamų konsultacijų popiežius Pranciškus pareiškia, jog nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima pradėti kanoninį tyrimą dėl kardinolo M. Ouellet seksualinės prievartos prieš asmenį F“, – sakoma Vatikano pareiškime.

„Persekiojama“

M. Ouellet eina prefekto pareigas Vyskupų kongregacijoje, atliekančios vieną svarbiausių funkcijų Kurijoje – Vatikano vyriausybėje.

Civiliniame ieškinyje, kurį Kvebeko aukščiausiasis teismas nusprendė nagrinėti gegužės mėnesį, M. Ouellet yra minimas parodymuose 101 asmens, kurie teigia patyręs Bažnyčios tarnų seksualinę prievartą nuo 1940 metų iki mūsų dienų.

Kaltinimai nuskambėjo praėjus kelioms savaitėms po popiežiaus Pranciškaus vizito Kanadoje, kur jis atsiprašė už dešimtmečius trukusį čiabuvių vaikų išnaudojimą katalikiškose internatinėse mokyklose.

Kol kas baudžiamieji kaltinimai kardinolui nėra pareikšti.

M. Ouellet kaltinanti moteris sako daug kartų patyrusi kardino lytinę prievartą – buvo bučiuojama, „per prievartą“ buvo masažuojami jos pečiai, o kartą jo ranka nuslydo per visą jos nugarą iki sėdmenų.

Teismui pateiktuose dokumentuose teigiama, kad kaltintoja jautėsi tarsi „persekiojama“. Kai moteris bandė iškelti šį klausimą, jai buvo pasakyta, kad ji nėra vienintelė moteris, turinti tokią „problemą“ su M. Ouellet, rodo dokumentai.

F., teigianti, kad ją seksualiai išnaudojo ir kitas dvasininkas, tik 2020 metais kreipėsi į Kvebeko Bažnyčios komitetą, nagrinėjantį lytinio smurto atvejus.

Vėliau ji sulaukė patarimo parašyti laišką popiežiui. Pranciškus savo ruožtu pernai pavedė J. Servais ištirti M. Ouellet atvejį. Moteris iki šiol nebuvo informuota apie šio tyrimo išvadas.

Remiantis ketvirtadienį išplatintu Vatikano pareiškimu, J. Servais teigė apklausęs kaltintoją per vaizdo konferencijų platformą „Zoom“, dalyvaujant vienam iš komiteto narių.

Pasak dvasininko, nei F. laiške popiežiui, nei jo išklausytuose parodymuose „šis asmuo nepareiškė jokio kaltinimo, kuris suteiktų medžiagos tokiam tyrimui“.

Vasario mėnesį M. Ouellet atidarydamas vieną simpoziumą apie kunigystę Vatikane renginio dalyvių – tarp kurių buvo ir popiežius Pranciškus – atsiprašė už „garbės nedarančius“ dvasininkus ir dvasininkų vykdomos seksualinės prievartos prieš vaikus dangstymą.

„Visi mes esame draskomi ir nuleidžiami ant žemės šių svarbių klausimų, kurie kas dieną kelia tampa iššūkiu mums kaip Bažnyčios nariams“, – tuomet sakė kardinolas.

Jis teigė, kad šis simpoziumas yra proga išreikšti apgailestavimą ir paprašyti aukų atleidimo už tai, kad jų gyvenimus „sugriovė išnaudotojiškas ir nusikalstamas elgesys“, kuris buvo dangstomas arba traktuojamas lengvabūdiškai, siekiant apsaugoti instituciją ir kaltininkus.

Nuo 2013 metų, kai tapo popiežiumi, Pranciškus stengiasi spręsti dešimtmečius užsitęsusio lytinio išnaudojimo skandalus, nors daugelis su dvasininkų pedofilija kovojančių aktyvistų tvirtina, kad reikia nuveikti kur kas daugiau.