Kardinolų tarybą Pranciškus įsteigė praėjus mėnesiui nuo savo pontifikato pradžios, 2013 metų balandžio 13 dieną, o jos pagrindinis tikslas – patarti jam dėl Vatikano biurokratijos reformos. Po beveik dešimtmetį trukusių konsultacijų Pranciškus pernai paskelbė naują Vatikano biurokratijos planą.

Vis dėlto popiežius jėzuitas aiškiai įvertino galimybę reguliariai konsultuotis su nedideliu skaičiumi atrinktų kardinolų, atstovaujančių Bažnyčiai beveik visuose žemynuose, ir nusprendė išsaugoti kabinetą, nors ir su keliais naujais nariais.

Du iš jų yra svarbūs Šventojo Sosto pareigūnai: Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas (Pjetras Parolinas) ir Vatikano miesto valstybės vadovas kardinolas Fernando Vergezas (Fernandas Vergesas).

Kiti nariai, kurių įgaliojimai buvo atnaujinti, yra Kinšasos Kongo DR arkivyskupas kardinolas Fridolinas Ambongo Besungu (Fridolinas Ambongas Besungus), Mumbajaus arkivyskupas kardinolas Oswaldas Gracias (Osvaldas Grasijas) ir Bostono arkivyskupas kardinolas Seanas Patrickas O'Malley (Šonas Patrikas Omalis).

Naujaisiais nariais tapo Barselonos Ispanijoje arkivyskupas kardinolas Joanas Josepas Omella (Žoanas Žozepas Omelja), Kvebeko arkivyskupas kardinolas Geraldas C. Lacroix (Žeraldas S. Lakrua), Liuksemburgo arkivyskupas kardinolas Jeanas Claude'as Hollerichas (Žanas Klodas Holerichas) ir Salvadoro Brazilijoje arkivyskupas kardinolas Sergio da Rocha (Seržu da Roša).

Kartą per kelis mėnesius kardinolai dvi ar tris dienas susitinka Vatikane. Kitas susitikimas numatytas balandžio 24 dieną.

Pagrindinis kardinolo darbas – patarti popiežiui ir išrinkti naują popiežių. Ankstesni pontifikai paprastai susitikdavo su kardinolais individualiai arba retkarčiais rengdavo didelius susitikimus, vadinamus konsistorijomis. Pranciškaus Kardinolų tarybos naujovė buvo ta, kad jis formalizavo reguliarias grupines konsultacijas su Pasaulinės Bažnyčios atstovais.