Naujieji paskyrimai atspindi argentiniečio pontifiko pastangas palaipsniui didinti kardinolų kolegijos įvairovę mažinti joje europiečių vaidmenį.

Prieš paskyrimo ceremoniją Pranciškus perspėjo naujuosius kardinolus, kas jie turėtų nesivelti į Vatikano „rūmų intrigas“ ir susitelkti į „tuos, kas alksta, yra užmiršti, kalinami, sergantys, priklausomi arba apleisti“.

Tarp naujųjų Bažnyčios „kunigaikščių“ yra irakietis Louisas Raphaelis Sako (Luisas Rafaelis Sakas), dažnai susitikdavęs su Pranciškumi aptarti padėties karo nuniokotoje šalyje ir mažėjančios krikščionių bendruomenės patiriamų sunkumų.

Pakistanui atstovauja Karačio arkivyskupas Josephas Couttsas (Džozefas Kutsas), pasisakantis už dialogą tarp krikščionių ir musulmonų.

J. Couttsas kovoja, kad šalyje, kurioje dėl ekstremistinių musulmonų grupuočių pavojaus bažnyčios yra saugomos policijos, nebūtų piktnaudžiaujama įstatymais, numatančiais baudžiamąją atsakomybę už šventvagystę.

Tarp naujų kardinolų yra tik vienas afrikietis – Madagaskarui atstovaujantis Desire Tsarahazana (Dezirė Carahazana), Toamasinos arkivyskupas.

„Žmonės kenčia, jiems reikia palaikymo“, – sakė šis dvasininkas, komentuodamas savo paskyrimą.

Pontifikas taip pat paskyrė kardinolu Japonijai atstovaujantį Osakos arkivyskupą Thomas Aquinas Manyo (Tomą Akiną Manją). Tarp trijų prelatų iš Lotynų Amerikos yra Huankajaus arkivyskupas Pedro Barreto (Pedras Baretas) iš Peru.

P. Barreto kovoja už Amazonės atogrąžų miškų gyventojų bendruomenių teises. Jis yra sulaukęs grasinimų mirtimi dėl savo griežtos kritikos prieš pasibaisėtinas darbo sąlygas neteisėtose kasyklose.

Tarp paskirtų kardinolų yra septyni europiečiai. Vienas jų – italas Giuseppe Petrocchi (Džuzepė Petročis), prieš devynerius metus žemės drebėjimo smarkiai sugriauto L'Akvilos miesto arkivyskupas.

Kardinolams Bažnyčioje tenka svarbus vaidmuo: jie renka naują popiežių ir dažnai užima aukščiausias administracines pareigas.

Per ceremoniją Vatikano Šv. Petro bazilikoje kiekvienas naujai paskirtųjų atsiklaupdavo prieš popiežių, o Pranciškus uždėdavo jiems ant galvos purpurinius biretus – kampuotas kepuraites.

Sakydamas kalbą ceremonijos pradžioje L. R. Sako gyrė „popiežiaus ypatingą dėmesį nedidelei krikščionių bendruomenei Artimuosiuose Rytuose, Pakistane ir kitose šalyse, išgyvenančiose sunkų laikotarpį dėl karų ir tarpkonfesinės nesantaikos – ten tebesama kankinių“.

Irako šiaurėje trečdalis krikščionių šeimų sugebėjo grįžti į savo namus, žlugus džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) valdymui. Daugelis šių žmonių sulaukė pagalbos iš Bažnyčios, skyrusios paaukotų lėšų.

L. R. Sako vertinimu, dabar Irake gyvena 400–500 tūkst. krikščionių. Iki diktatoriaus Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) režimo griūties 2003 metais jų šalyje buvo apie 1,5 milijono.

81 metų popiežius Pranciškus, pirmasis Katalikų Bažnyčiai vadovaujantis Lotynų Amerikos dvasininkas, buvo išrinktas 2013 metais, kai jo pirmtakas Benediktas XVI atsistatydino, argumentuodamas, kad nebegali eiti pareigų dėl savo senyvo amžiaus.

Jeigu dabar vėl būtų sušaukta konklava rinkti naujo popiežiaus, joje galėtų dalyvauti 11 iš 14 naujų kardinolų, jaunesnių nei 80 metų.

Po naujųjų paskyrimų kardinolų kolegijos narių padaugėjo iki 226.