Tačiau jis pabrėžė, kad Katalikų Bažnyčia smerkia antisemitizmą ir yra pasiryžusi su juo kovoti, remdamasi Evangelija, kuri įpareigoja palaikyti draugystę su žydų tauta.

Didėjant antisemitizmui, siejamam su karo Gazos Ruože pradžia, Leonas XIV, minėdamas 60-ąsias istorinio Vatikano dokumento, kuris pakeitė Katalikų Bažnyčios santykius su žydais, metines, perėmė oficialią Vatikano poziciją smerkti antisemitizmą.

Leonas XIV trečiadienį per bendrąją audienciją paminėjo deklaracijos „Nostra Aetate“ (lot. „Mūsų laikais“) metines, kreipdamasis į minią, kurioje buvo keletas žydų lyderių ir kitų religijų atstovų, atvykusių šią savaitę į Romą dalyvauti metinių minėjimuose.

Deklaracijoje „Nostra aetate“ Katalikų Bažnyčia smerkia visas antisemitizmo formas ir skelbia, kad visa žydų tauta negali būti laikoma atsakinga už Jėzaus Kristaus mirtį.

Kolektyvinės, kelių kartų žydų kaltės dėl Jėzaus nukryžiavimo idėja šimtmečius kurstė antisemitizmą. Vatikanas parengė dokumentą, kuriuo atsisakė šio stereotipo, bažnyčiai įvertinus tradicinio krikščioniškojo mokymo vaidmenį Holokauste.

Leonas XIV citavo dokumentą, kuriame teigiama, kad Katalikų Bažnyčia smerkia „bet kieno žydams rodytą neapykantą, jų persekiojimus ir antisemitizmo apraiškas“, pažymėdamas, kad visi jo pirmtakai nuo tada aiškiai pasmerkė antisemitizmą.

„Taigi aš taip pat patvirtinu, kad bažnyčia netoleruoja antisemitizmo ir kovoja su juo, remdamasi pačia Evangelija“, – sakė jis.

„Negalime paneigti, kad šiuo laikotarpiu buvo nesusipratimų, sunkumų ir konfliktų, tačiau jie niekada nesutrukdė tęsti dialogo“, – pridūrė pontifikas.

„Net ir šiandien negalime leisti, kad politinės aplinkybės ir kai kurių žmonių neteisingi poelgiai atitrauktų mus nuo draugystės, ypač turint omenyje, kad iki šiol pasiekėme tiek daug“, – tvirtino jis.

Daugėja antisemitizmo apraiškų

Šiemet metinės sutampa su antisemitizmo, siejamo su Izraelio kariniais veiksmais Gazos Ruože po 2023-iųjų spalio 7-osios islamistų kovotojų grupuotės „Hamas“ išpuolio, protrūkiu.

Vien Jungtinėse Valstijose, Kovos su šmeižtu lyga (AML) teigia, kad antisemitinių incidentų skaičius praėjusiais metais pasiekė rekordinį lygį – 58 proc. iš 9 354 incidentų buvo susiję su Izraeliu. Jie ypač pasireiškė per šūkius, kalbas ir plakatus mitinguose, kuriuose protestuojama prieš Izraelio politiką.

Dėl karo taip pat išaugo įtampa Vatikano santykiuose su žydų bendruomene. Popiežius Pranciškus ne kartą supykdė žydų ir Izraelio lyderius komentarais, kuriuos jie suprato kaip „Hamas“ išpuolių prilyginimą Izraelio kariniams veiksmams.

Pranciškus susitiko su „Hamas“ pagrobtų izraeliečių artimaisiais ir ne kartą ragino juos paleisti. Tačiau jis taip pat paragino ištirti, ar situacija Gazos Ruože atitinka genocido apibrėžimą, ir teigė, kad Izraelio karinis atsakas buvo neproporcingas.

Tačiau gegužę įvykęs Leono XIV susitikimas su žydų ir religiniais lyderiais įtampos nesumažino. Sveikindamas susirinkusius žydų lyderius, jis priminė ypatingą krikščionių santykį su žydais.

„Net šiais sunkiais laikais, paženklintais konfliktų ir nesusipratimų, būtina spartinti šį labai brangų mūsų dialogą“, – gegužę sakė Leonas XIV.

Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų direktorius rabinas Noamas Maransas teigė, kad Leonas XIV, pripažindamas problemas, žengė žingsnį į priekį. N. Maransas per metines Romoje sakė besitikintis tvirtos Vatikano pozicijos, smerkiančios antisemitizmą.

„Niekada katalikų ir žydų santykiuose nuo „Nostra Aetate“ laikų žydų tautai labiau nereikėjo draugų, kurie būtų įsipareigoję kovoti su antisemitizmu visa savo esybe“, – per interviu sakė jis.

„Katalikų bažnyčia turi vieną didžiausių rinkoje esančių megafonų. Ji kaip niekas kitas geba įtikinti. Tikimės, kad jie panaudos visas priemones iš savo arsenalo, kad padvigubintų savo pastangas“, – pridūrė jis.