Turėjo gyvenimo svajonę
Šiandien Ruslanui 56-eri, tačiau dėl labai sunkios ligos savo sudėjimu vyras primena vaiką.
Šis negalavimas jį kankina nuo vaikystės.
„Aš toks gimiau, niekada nevaikščiojau. Mane augino seneliai. Kai dar buvau mažas, vežė pas gydytojus į Maskvą, Peterburgą, į Kijevą. Bet jie, į mane pažiūrėję, tik pagūžčiodavo pečiais“, – prisiminė klaipėdietis.
Dramatišką Ruslano istoriją dienraštis aprašė prieš 13 metų („Baisi liga neužgesino vilties“, „Klaipėda“, 2013 01 12).
Jau tada vyras stulbino neįtikėtinu optimizmu ir valios stiprybe.
Ruslanas kalbėjo, kad visada, net sunkiausioje situacijoje, galima įžvelgti ką nors pozityvaus, kiekvienas žmogus turi ir savų džiaugsmų, ir savų rūpesčių, bet visur reikia bandyti rasti teigiamų dalykų.
Klaipėdiečio atgaiva – knygos. Pradžioje skaitydavo spausdintas, dabar, kai rankose neliko jėgų jų nulaikyti, tenka skaityti elektronines.
Didžiausia Ruslano gyvenimo svajonė buvo tapti žurnalistu.
„Galbūt šiandien su jumis būtume buvę kolegos. Bet taip susiklostė, kad tam nelemta buvo išsipildyti“, – „Klaipėdos“ žurnalistei apgailestavo Ruslanas.
Pradėjo savo kovą
Tačiau net ir be jokių studijų tam tikra prasme žurnalistinio darbo jam teko imtis, kai 2022-ųjų vasario pabaigoje Rusijos kariauna įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo vykdyti karo nusikaltimus.
„Pirmiausia – ištiko šokas. Net negalėjau įsivaizduoti, kad tai įmanoma. Paskui visa tai virto neapykanta tai šaliai. Lioviausi bendrauti su žmonėmis, kurie juos palaikė“, – kalbėjo Ruslanas.
Bet kaip savo pilietinę poziciją gali išreikšti žmogus, kuris be kitų pagalbos nepajėgia net pajudėti?
Ruslanas vėl parodė savo stulbinančią valios stiprybę ir optimizmą.
„Pirmosiomis savaitėmis socialiniuose tinkluose pradėjau kelti nuotraukas, rašyti tiesą, nes daug kas buvo nutylima. Ukrainoje turiu labai daug draugų, su jais nuolat susirašinėjame. Jie man siuntė vaizdus, kas pas juos vyksta. Paskui mane užblokavo visuose socialiniuose tinkluose“, – prisiminė klaipėdietis.
Ruslanas pasakojo, kad kaip galėdamas platino informaciją apie Rusijos kariuomenės nusikaltimus Ukrainoje.
Daug kas jam rašė iš Ukrainos ir dėkojo, kad Lietuvoje juos palaikome, rašė, kad buvome viena pirmųjų šalių, kuri atsiliepė į pagalbos šauksmą.
„Tai, kas nutiko, buvo sunkiai įsivaizduojama. Juk rusai, ukrainiečiai, baltarusiai – slavai – giminingos tautos – ir staiga vieni be jokios priežasties ima žudyti savo kaimynus“, – pasibaisėjimo neslėpė Ruslanas.
Tai yra žmonės, kuriems niekada nepaduočiau rankos, o ir žmonėmis jų nelaikau.
„Man tai rūpi“
Ruslanui nesuprantama, kad šalis, kuri nugalėjo fašizmą, pati virto fašistine.
Klaipėdiečio teigimu, sunkiai suvokiama, kaip tauta galėjo leisti padugnei, tai yra V. Putinui, užgrobti valdžią, pagal save pakoreguoti konstituciją, kas iš esmės yra valstybės perversmas, fiziškai sunaikinti visus savo oponentus – Olegą Nemcovą, Aną Politkovskają, Aleksejų Navalną – priversti išvykti iš šalies Ilją Jašiną ir kitus politinius priešininkus.
Ruslanui nesuprantama, kaip tokie dalykai galėjo nutikti, šalyje, kuri turėjo visus šansus tapti demokratine, juk 1990-aisiais buvo tam tikras prašviesėjimas ir viltis, kad Rusija, nugalėjusi pučistus, pasuks demokratiniu keliu.
„Kodėl taip emocingai kalbu? Nes man tai rūpi. Nes tai šalis, su kuria turėjome bendrą likimą, visi mes esame iš buvusios Sovietų Sąjungos. Pats save vadinu Baltijos šalies rusakalbiu, su Rusija savęs niekada nesiejau, nes ten niekada negyvenau, toliau Kaliningrado niekur nebuvau išvykęs. Lietuva – mano tėvynė, aš čia gimiau, visą gyvenimą čia pragyvenau“, – teigė klaipėdietis.
Kremliaus melo galia
Ruslanas teigė negalįs suvokti, kai kalbėdami apie karą, žmonės sako, kad „ten ne viskas aišku ir dėl to kažkaip kalti ukrainiečiai“.
Klaipėdietis įsitikinęs, kad tokius žmones labai paveikė agresyvi, nuolat brukama Kremliaus propaganda.
Ir dabar labai apmaudu, kad žmonių, kurie 1991-aisiais beginkliai Maskvoje stojo prieš tankus, kovojo už savo šalies laisvę, siekdami apvalyti šalį nuo komunizmo, vaikai pritaria V. Putino kruvinam karui Ukrainoje.
„Dabar tie, kurie neišvyko, pasiliko Rusijoje, manau, kad jie yra mentalinės daržovės. Tie žmonės tarsi niekuo nekalti, jie tyli, karo tarsi nepalaiko, bet jie gyvena toje šalyje, dirba tam režimui, jie išrinko TĄ, kaip ten jį pavadinti, jie visi yra kalti dėl to, kas vyksta“, – įsitikinęs Ruslanas.
Ruslano teigimu, nėra paaiškinimo, kad rusai nesusiję su karu, esą vyksta kažkokia specialioji operacija, kuri jų neliečia, tačiau dabar jau, anot klaipėdiečio, laimei, tai juos jau liečia.
„Mano manymu, visi tie, kurie dirba režimui, yra mentalinės daržovės. Tai yra žmonės, kuriems niekada nepaduočiau rankos, o ir žmonėmis jų nelaikau“, – savo pozicijos neslėpė klaipėdietis.
Pasiteiravus, kas gi galėjo nutikti žmonėms Rusijoje, kad piliečiai nebesuvokia, kas yra gera ir bloga, Ruslanas pirmiausia išskyrė didelę propagandos galią.
„Per visus tuos 25 metus, kai V. Putinas atsidūrė valdžioje, iš tautos jis ėmė formuoti paklusnią bandą. Dar prieš daug metų pastebėjau, kad televizijoje pasikeitė programos. Kai dar transliavo Rusijos TV kanalus, žiūrėdavau. 90-aisiais būdavo vertingų laidų, kuriose kalbindavo protingus žmones, o jie versdavo susimąstyti. Paskui vietoj jų atsirado muilo operos, šou, visa tai kvailino žmones“, – dėstė klaipėdietis.
Jų išgelbėti neįmanoma?
Pasak Ruslano, visa kita padarė galinga propagandos mašina, kuriai negali prilygti net Vokietijos Trečiojo reicho propaganda.
Diena iš dienos į protus kalamas melas atliko savo darbą.
Ruslanas teigia nebegalįs atpažinti net kai kurių buvusių savo draugų, paveiktų Kremliaus melo.
„Jie tapo „vatnikai“. Su draugu, su kuriuo bendravau daugybę metų, lioviausi bendravęs, nes jis – putinistas. Jis – už V. Putiną, jis žiūri tas visas žinias ir jomis tiki“, – stebėjosi klaipėdietis.
Panašiai žmonės paveikti ir pačioje Rusijoje, kur nuolatos žiūri televizorių ir tiki tuo, ką ten kalba.
Ruslanas atkreipė dėmesį, kad veikiausiai jų intelektas taip pat ne kažin koks, todėl ir susiformavo tokia paklusni banda, kuri palaiko nusikaltimus prieš žmoniškumą.
Anot Ruslano, tie žmonės – beviltiški.
Klaipėdietis pacitavo savo dvasinį mokytoją, garsų Rusijos dainininką Andrejų Makarevičių, kuris vienas pirmųjų pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Dainininkas tada apmaudžiai konstatavo: „Tos tautos išgelbėti neįmanoma.“
