Dėl nacionalinio masto streiko sutriko valstybės ir kitų įstaigų bei įmonių darbas, nevažiavo dalis traukinių ir miesto transporto.

„Apskritai suprantu, kad kai kuriose srityse, kai kuriose profesijose kyla problemų dėl atlyginimų. Visi turime reikalavimų. Problema ta, kad tai visada paveikia „paprastus žmones“. Visada per streikus ir blokadas nukenčiame mes, o ne vyriausybė“, – šnekėjo keleivis Paul Bru.

LNK stop kadras.

Kita vertus, nemažą dalį eilinių prancūzų palies naujo, prezidento Emmanuelio Macrono paskirto, centro dešiniųjų premjero Sebastieno Lecorniu planai tęsti biudžeto taupymo programą, nes Prancūzijos skola jau viršija 120 proc. BVP, o ūkio augimas stagnuoja. Prancūzijoje įtakingos kairiųjų pažiūrų profsąjungos reikalauja didinti mokesčius turčiams, o ne eiliniams žmonėms.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mums atsibodo mokėti, jau ir taip sumokėjome per daug. Dabar jie nori, kad vėl mokėtume, jog užpildytume armijos biudžetą. Jie priėmė įstatymą, kuriuo kariniam biudžetui skiriama 400 mlrd. eurų. Tuo tarpu ligoninių ar valstybinių mokyklų biudžetai nedidėja“, – kalbėjo Automobilių pramonės profsąjungos atstovas Jean Pierre Mercier.

Samdomą darbą dirbantys prancūzai taip pat piktinasi E. Macrono ir jo centro dešiniųjų politikų planais ilginti pensinį amžių – nuo 62-ejų iki 64-erių metų.