Prancūziją apėmė masinis streikas

Streikas organizuotas stiprėjant prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) ir profsąjungų ginčui dėl pensijų reformos, kuri, kaip manoma, dalį gyventojų privers dirbti ilgiau.

Visoje Prancūzijoje darbuotojai ketvirtadienį priversti dirbti iš namų arba ieškoti kitų būdų pasiekti darbo vietą, o tėvai turėjo pasirūpinti likusių namuose vaikų priežiūra.

Profsąjungų lyderiai pažadėjo tęsti protestą, kol prezidentas E. Macronas neatsisakys pensijų reformos.

„Socialinio susivienijimo idėja, kuri, pasak E. Macrono, yra tokia svarbi, iš tikrųjų neegzistuoja“, – BFM televizijai ketvirtadienį pareiškė profsąjungos CGT vadovas Philippe'as Martinezas (Filipas Martinezas).

Prancūzijoje atšaukta maždaug 90 proc. greitųjų ir regioninių traukinių, nacionalinė oro vežėja „Air France“ atšaukė 30 proc. savo vidaus skrydžių ir 15 proc. trumpojo nuotolio tarptautinių maršrutų.

Tuo tarpu Paryžiuje uždarytos 11 iš 16 Paryžiaus metro linijų, o turistai neįleidžiami į Eifelio bokštą.

„Nepakanka darbuotojų šiomis sąlygomis atidaryti bokštą“, – sakoma Eifelio bokšto operatorės pranešime.

Neterminuotas streikas, kuris gali trukti daugiau nei vieną dieną, jau lyginamas su vyriausybės ir sąjungų kova 1995 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais, kai šalis buvo paralyžiuota maždaug tris savaites.

Profesinės sąjungos tuomet laimėjo mūšį, o dabar jas plačiai palaiko ir viešojo, ir privataus sektoriaus darbuotojai, nepatenkinti E. Macrono reforma.

Vyriausybė dar nepaskelbė reformos detalių, tačiau pareigūnai pripažino, kad žmonės bus priversti į pensiją išeiti vėliau, siekiant užtikrinti, kad sistema išliktų finansiškai perspektyvi.

Manoma, kad streikas gali tapti pagrindiniu išbandymu, ar E. Macronas, atėjęs į valdžią su pažadais pertvarkyti Prancūziją ir siekiantis įtakos tarptautinėje arenoje, turi politinės valios įgyvendinti savo viziją.

Jam jau pavyko įgyvendinti prieštaringai vertinamas darbo ir mokesčių reformas, kuriomis siekiama paskatinti samdymo apimtis, taip pat pertvarkyti valstybinę geležinkelių operatorę SNCF, ilgai laikytą neliečiamu profsąjungų bastionu.

Taip pat E. Macronui teko susidurti su „geltonųjų liemenių“ protestais prieš smunkantį gyvenimo lygį, kurie kilo prieš metus.

„Tiesos akimirka E. Macronui, – ketvirtadienį parašė dienraštis „Le Monde“. – Artimiausios dienos valstybės vadovui taps lemiamu išbandymu.“

Vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneras (Kristofas Kastaneras) trečiadienį pranešė, kad visoje šalyje tikimasi maždaug 250 demonstracijų ir įspėjo nesiimti radikalių priemonių.

Paryžiaus policijos viršininkas Didier Lallement'as (Didjė Lalemanas) teigė, kad vien sostinėje bus dislokuota apie 6 tūkst. saugumo pajėgų karių.

Paryžiuje planuojama surengti dvi dideles demonstracijas, kurios susijungs Tautos aikštėje. Pareigūnai nurodė eitynių gatvėse įsikūrusioms įmonėms ketvirtadienį nedirbti.

Tuo tarpu Didžiosios Britanijos pigių skrydžių bendrovė „EasyJet“ atšaukė 223 vietinius ir trumpuosius tarptautinius skrydžius bei perspėjo, kad šis skaičius gali padidėti.