Nuo šiol Prancūzijoje kas savaitę neišvengiamai atsiras po du naujus milijonierius. „Euromilijonų“ loterijos dešimtmečio proga sukurtas naujas žaidimas „Mano milijonas“. Tiražai – antradienį ir penktadienį. Per kiekvieną jų vienam iš visų lošikų garantuotai nusišypsos laimė. Jam atiteks milijonas.

Tiesa, loterija nusižiūrėta nuo britų. „Mano milijonas“ – „Euromilijonų“  papildinys. Nusipirktas „Euromilijonų“ bilietas generuoja „Mano milijono“ kodą ir asmuo savaime dalyvauja lošime. Antradieniais lošia mažiau žmonių, tad ir galimybė laimėti didesnė – viena iš keturių milijonų. Penktadienį – viena iš aštuonių milijonų. O štai „Euromilijonuose“ tikimybė laimėti – tik viena iš 116 milijonų. Per metus įvyks 104 „Mano milijono“ tiražai, taigi bus išlošti 104 mln. eurų ir atsiras tiek pat naujų milijonierių.

Lėčiau augo nedarbas

Daug ekonomistų ir politikų sakė, kad tai neįmanoma, bet Prancūzijos prezidentas François Hollande`as užsispyręs kartojo, kad jo vadovaujamai šaliai iki 2013 metų pabaigos pavyks įveikti augantį nedarbą ir metų gale jis ims mažėti. Deja, bedarbių gretos ir gruodį, tegul nelabai, bet pagausėjo. Praėjusių metų gale Prancūzijoje buvo daugiau nei 3 mln. 300 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Tai rekordinis skaičius.

Savo pralaimėjimą pripažino ir pats prezidentas. Priminęs, kad 2008–2012 m. Prancūzijoje bedarbių padaugėjo visu milijonu ir konstatavęs, kad pernai nedarbo lygis toliau augo, F. Hollande`as guodėsi tuo, kad metų gale jį pavyko stabilizuoti. Politiniams oponentams tai tik žodžiai. Skaičiams užspaudus į kampą, telieka išsisukinėti. Akivaizdu, kad be ekonomikos augimo nedarbo lygį vargiai sumažinsi. O ekonomikai augti, pasak F. Hollande`o, būtina konkurencinga pasiūla ir skatinama paklausa.

Verslui – nauji įpareigojimai

Ekonomikai gaivinti ir naujoms darbo vietoms kurti 2014 m. išvakarėse prezidentas F. Hollande`as paskelbė dar vieną Atsakomybės pakto su socialiniais partneriais iniciatyvą, turinčią atverti naujas šalies ekonominės bei socialinės raidos perspektyvas. Jis iniciatyvą detalizavo per spaudos konferenciją sausio viduryje, o dabar deramasi, kokių konkrečių priemonių imtis ir kokius konkrečius tikslus išsikelti, kad ji būtų sėkmingai įgyvendinta.

Iniciatyvos esmė – už mokestinės ir administracinės naštos mažinimą verslas įsipareigoja kurti naujas darbo vietas. Prezidentas darbo kaštus žada sumažinti 15 mlrd. eurų, per 2015–2017 m. viešąsias išlaidas apkarpyti 50 mlrd., peržiūrėti administracinį šalies žemėlapį ir iš 22 palikti 15 regionų.

Netikėta iniciatyva ir prezidento ketinimas sukirsti rankomis su darbdaviais sukėlė nerimą ir jo paties socialistų stovykloje. Išsigąsta, kad jis per staigiai ir stipriai pasuko vairą į socialliberalizmo pusę. Kraštutiniai kairieji ir kraštutiniai dešinieji teigia nebematantys skirtumo tarp F. Hollande`o ir buvusio dešiniųjų prezidento Nicolas Sarkozy ekonominės bei socialinės politikos. O pats F. Hollande`as pripažįsta esąs socialdemokratas. Jo teigimu, jei Prancūzija nori išsaugoti įtaką Europoje ir pasaulyje, būtina gaivinti gamybą.

Savo ruožtu šalies ministras pirmininkas Jeanas-Marcas Ayrault teigia, kad įmonės turi prisiimti konkrečius įsipareigojimus, jei nacionalinė bendruomenė padės didinti jų konkurencingumą ir finansuos mokestines lengvatas mažindama viešąsias išlaidas. Įsipareigojimai galėtų būti kurti darbo vietas, užtikrinti jų kokybę ir investuoti Prancūzijoje.

Konkrečių įsipareigojimų kurti naujas darbo vietas reikalauja ir profsąjungos. Bet darbdavių organizacijos teigia, kad tikslių skaičių jos numatyti negalinčios. O premjeras sako, kad artimiausiomis dienomis socialiniams partneriams pasiųs laišką, reikalaujantį susitarti ir vėliausiai iki kovo pradžios jam pranešti apie įsipareigojimų vykdymo būdus ir tikslus.