34 metų G. Attalis taps jauniausiu ir pirmuoju atvirai homoseksualiu Prancūzijos premjeru.

Premjero poste jis keičia išvakarėse atsistatydinusią Elisabeth Borne (Elizabet Born).

Prezidentas E. Macronas pirmadienį priėmė 62 metų E. Borne atsistatydinimą po mažiau nei dvejų metų darbo, prieš plačiai lauktą ministrų kabineto pertvarkymą, kuriuo siekiama įkvėpti naujos gyvybės paskutiniams trejiems jo kadencijos metams.

Ši pertvarka rengiama artėjant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms ir Europos Parlamento rinkimams, kuriuose E. Macrono centristinės jėgos rizikuoja pralaimėti kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen (Marin Le Pen) vadovaujamai partijai.

Tikimasi, kad šią savaitę bus pristatytas platesnis ministrų kabineto pertvarkymas.

„Respublikos prezidentas paskyrė Gabrielį Attalį ministru pirmininku ir pavedė jam suformuoti vyriausybę“, – sakoma prezidento pareiškime.

G. Attalis turėtų įnešti didelių stiliaus pokyčių į ministro pirmininko postą po E. Borne, kuri yra tik antroji moteris, vadovavusi Prancūzijos vyriausybei.

Jos taupumas ir griežtas elgesys pelnė kolegų pagarbą, bet nebūtinai visuomenės populiarumą, o G. Attalis yra populiariausia vyriausybės figūra.

Patvirtindamas šį žingsnį socialiniame tinkle „X“, prezidentas sakė norintis, kad naujasis premjeras sugrąžintų drąsių permainų dvasią iš tų laikų, kai E. Macronas 2017 metais pirmą kartą užėmė postą, lydimas radikalių reformų vilčių.

„Žinau, kad galiu pasikliauti jūsų energija ir atsidavimu“, – sakė E. Macronas ir pridūrė, kad naujasis premjeras veiks pagal 2017-ųjų „kompetencijos ir įžūlumo“ dvasią.

Po pirmadienio vakarą įvykusio E. Borne atsistatydinimo buvo tikimasi, kad jos įpėdiniu bus paskirtas G. Attalis, o tai, kad naujojo premjero pavardė nebuvo iškart paskelbta, paskatino kalbas, kad svarbūs vyriausybės veikėjai yra nepatenkinti sparčiu politiko paaukštinimu.

Tačiau šaltiniai, artimi įtampos šaltiniais vadinamiems asmenims, įskaitant vidaus reikalų ministrą Geraldą Darmaniną (Žeraldą Darmaneną) ir finansų ministrą Bruno Le Maire'ą (Briuną Le Merą), tai griežtai paneigė.

„Tokia pat trapi kaip visada“

E. Borne atsistatydinimo laiške E. Macronui, kurio kopiją matė naujienų agentūra AFP, užsimenama, kad ji būtų norėjusi likti savo pareigose.

„Nors turiu pateikti savo vyriausybės atsistatydinimo paraišką, norėjau jums pasakyti, kaip aistringai buvau įsitraukusi į šią misiją“, – rašė ji.

Apžvalgininkai mano, kad pertvarka yra labai svarbi siekiant pagerinti E. Macrono įvaizdį paskutiniais trejais jo kadencijos metais.

Žinau, kad galiu pasikliauti jūsų energija ir atsidavimu.

Nuo tada, kai 2022 metais vykusiuose rinkimuose įveikė M. Le Pen ir laimėjo antrąją kadenciją, E. Macronas susidūrė su protestais dėl nepopuliarių pensijų reformų, nesutarimais dėl imigracijos teisės aktų ir prarado bendrą daugumą parlamento rinkimuose.

Nors E. Macronas negali vėl kandidatuoti 2027 metų prezidento rinkimuose, manoma, kad jo pastangos atnaujinti vyriausybę yra labai svarbios siekiant užkirsti kelią M. Le Pen iškilimui į valstybės vadovo postą.

Konservatyvus dienraštis „Le Figaro“ teigė, kad E. Borne palieka politinę padėtį, „kuri išlieka tokia pat trapi kaip visada“.

„Pakeitus vadovą, bendras vaizdas nepasikeis“, – teigė laikraštis ir pridūrė, kad E. Borne įpėdinio laukia „didžiulė krūva neatidėliotinų politinių užduočių“, įskaitant užduotį suvienyti susiskaldžiusią tautą.

„Puolamoji strategija“

Pagal Prancūzijos sistemą prezidentas nustato bendrąją politiką, o ministras pirmininkas yra atsakingas už kasdienį vyriausybės valdymą, todėl pastarajam dažnai tenka atsakomybė, kai administracija patiria sukrėtimų.

Birželį vyksiantys Europos Parlamento rinkimai bus rimtas išbandymas, nes E. Macrono  partijai „Atgimimas“ (Renaissance)“ gresia konfrontacija su M. Le Pen „Nacionaliniu susivienijimu“ (RN).

Prieš Europos Parlamento rinkimus jo laukia susidūrimas su kita kylančia Prancūzijos politikos žvaigžde – dar jaunesniu, vos 28-erių Jordanu Bardella (Žordanu Bardela), kuris šiuo metu vadovauja RN.

Konstitucinės teisės ekspertas Benjaminas Morelis (Benžamenas Morelis) AFP sakė, kad G. Attalio paskyrimas rodo „labai puolamąją strategiją artėjant birželį vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams“.

Tačiau politologas Bruno Cautresas (Briuno Kotresas) sakė, kad jis „neišspręs nei daugumos problemos, nei pagrindinės problemos – kur link krypsta E. Macrono mandatas“.

Kas užims kitus svarbius postus taip pat neaišku. Bene daugiausiai dėmesio sulaukia 41-erių dešiniojo sparno atstovas Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas), kuris, kaip teigiama, siekia užsienio reikalų ministro pareigose pakeisti Catherine Colonną (Ketrin Koloną).

Naujasis vyriausybės vadovas bus ketvirtasis premjeras nuo 2017 metų, kai prie valstybės vairo stovi E. Macronas.