Abiejų parlamento rūmų kongresas, susirinkęs specialioje Versalio rūmų salėje, nesunkiai surinko trijų penktadalių daugumą, reikalingą atitinkamam konstitucijos pakeitimui. 72 įstatymų leidėjai balsavo prieš. Deputatai po balsavimo stovėdami plojo.

Prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) šį žingsnį pavadino Prancūzijos pasididžiavimu, pasiuntusių visuotinę žinią.

Tam, kad teisė į abortą taptų konstitucine, pritarė didžioji dauguma prancūzų.

Pasiūlymas praėjusią savaitę įveikė pradinį pasipriešinimą į politinio spektro dešinę linkstančiame Senate.

Prancūzijos ministras pirmininkas Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis) prieš balsavimą pareiškė, kad teisė į abortą išlieka pavojuje ir sprendimų priėmėjų malonėje.

„Aš sakau moterims, esančioms mūsų šalyje ir už jos ribų: prasideda vilties pasaulio era“, – jis kalbėjo įstatymų leidėjams, susirinkusiems į retą parlamentinį suvažiavimą Versalyje, ir įspėjo, kad teisei į abortą visame pasaulyje, įskaitant Vengriją, Lenkiją ir JAV, kyla grėsmė.

Vatikanas savo ruožtu pirmadienį pakartojo, kad nepritaria abortams.

„Popiežiškoji gyvybės akademija primena, kad visuotinių žmogaus teisių eroje negali būti jokios „teisės“ atimti žmogaus gyvybę“, – sakoma akademijos, kuri yra Vatikano institucija, pareiškime.

Prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pernai pažadėjo šią teisę, kuri Prancūzijoje galioja nuo 1975 metų, įrašyti į konstituciją. Pažadą jis paskelbė po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas 2022 metais panaikino pusę amžiaus galiojusią teisę į šią procedūrą ir leido valstijoms uždrausti arba apriboti abortus.

Sausį žemuosiuose rūmuose – Nacionalinėje Asamblėjoje – didžioji dauguma balsavo už tai, kad abortai taptų garantuota teise; tam pritarė beveik visi E. Macrono centristinės mažumos koalicijos nariai bei kairiosios opozicinės partijos.

Aukštieji rūmai – Senatas – šiuo pavyzdžiu pasekė trečiadienį.