Prancūzijos įstatymų leidėjai antradienį tikriausiai pritars naujam teisės aktui, suteikiančiam valstybei dideles galias šnipinėti savo piliečius, nors tą įstatymą žmogaus teisių organizacijos kritikavo kaip pernelyg aptakiai suformuluotą ir sudarantį sąlygas pažeisti asmenų privatumą be pakankamo pagrindo.

Šis įstatymas yra viena iš kelių reformų, kurių vyriausybė ėmėsi po sausį įvykdytų džihadistų išpuolių, per kuriuos žuvo 17 žmonių, o sostinę tris dienas kaustė baimė.

Prancūzijoje tebegalioja aukšto lygio saugumo parengtis, nes užsienio džihadistų grupuotės grasina surengti naujų atakų. Be to, išlieka vidaus ekstremizmo grėsmė, apie kurią priminė prieš dvi savaites įvykęs incidentas, kai policija sužlugdė planus atakuoti vieną bažnyčią.

Parlamentui pateiktą svarstyti teisės akto projektą palaiko abi pagrindinės partijos, todėl beveik neabejotina, kad jis bus patvirtintas per balsavimą antradienį, nors prieš tokį žingsnį pasisako ultrakairieji ir žalieji.

Žmogaus teisių organizacija "Amnesty International" taip pat protestavo prieš svarstomą įstatymą, perspėdama, kad tas dokumentas Prancūziją priartins "dar vienu žingsniu prie sekimo valstybės".

"Tas teisės aktas pernelyg aptakus, per toli siekiantis ir paliekantis daug neatsakytų klausimų. Parlamentas turėtų užtikrinti, kad priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti žmones nuo teroro, nepažeistų jų esminių teisių", - sakė "Amnesty" Europos biuro direktorė Gauri van Gulik.

Naujasis įstatymas leis tarnyboms vykdyti elektroninį šnipinėjimą prieš bet kurį asmenį, susijusį su antiteroristiniu tyrimu, ir tam nereikės išankstinio teismo leidimo. Be to, interneto paslaugų teikėjai ir mobiliojo ryšio bendrovės bus įpareigotos pateikti informaciją, kurios gali pareikalauti pareigūnai.

Žvalgybos tarnybos turės teisę įrengti vaizdo kameras ir įrašymo įrangą privačiuose būstuose, taip pat kompiuterių klaviatūros "blakes", fiksuojančias kiekvieną mygtuko paspaudimą realiu laiku.

Tarnybos surinktus duomenis galės saugoti mėnesį, o metaduomenis - penkerius metus.

Premjeras Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas) tvirtai gynė šį įstatymą, sakydamas, kad pareiškimai, esą šis teisės aktas tapatus Jungtinėse Valstijose po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių priimtam masinį sekimą leidžiančiam "Patriotiniam aktui", yra "melas".

Jis pabrėžė, kad ankstesnis slaptą pasiklausymą reguliuojantis įstatymas buvo priimtas 1991 metais, "kai nebuvo mobiliųjų telefonų arba interneto". Premjeras argumentavo, kad įstatymų bazę jau seniai reikėjo atnaujinti, siekiant užkirsti kelią naujoms ekstremizmo grėsmėms.

Ko gera, prieštaringiausių vertinimų sulaukė naujo teisės akto nuostatos dėl vadinamųjų "juodųjų dėžių: - sudėtingų algoritmų, kuriuos privalės naudoti interneto paslaugų teikėjai, siekiant aptikti įtartiną veiklą internete pagal raktinius žodžius, lankomus tinklalapius ir interneto kontaktų pobūdį bei laiką.

Praeitą mėnesį paskelbti apklausos, kurią naujienų portalo "Atlantico" užsakymu atliko agentūra CSA, rezultatai rodo, kad beveik du trečdaliai Prancūzijos žmonių sutiktų, kad jų laisvė būtų suvaržyta, jeigu tai daroma kovojant su terorizmu.

Tik 32 proc. respondentų, daugiausiai jaunų žmonių, sakė nepritariantys jų laisvės suvaržymui.

Nacionalinė skaitmeninės erdvės priežiūros taryba, kuri yra nepriklausoma patariamoji institucija, irgi pasisakė prieš siūlomą įstatymą.