E. Macronas, pirmasis Prancūzijos prezidentas, gimęs po Alžyro nepriklausomybės paskelbimo, tikisi „padėti pagrindą [pastangoms] atkurti ir plėtoti“ kartais sudėtingus santykius su šia Šiaurės Afrikos valstybe, pranešė Eliziejaus rūmai.

Lydimas septynių ministrų E. Macronas atskrido į Alžyro sostinės oro uostą, kur jį pasitiko prezidentas Abdelmadjidas Tebboune'as (Abdelmadžidas Tebunas).

Abu lyderiai ketino aplankyti monumentą šalies nepriklausomybės karo, 1962-aisiais užbaigusio daugiau kaip 130 metų trukusį Prancūzijos kolonijinį valdymą Alžyre, aukoms atminti.

Pasak prancūzų istorikų, per šį kruviną karą žuvo pusė milijono civilių gyventojų ir kovotojų, iš jų 400 tūkst. – alžyriečiai. Tuo metu Alžyro valdžia teigia, jog konfliktas pareikalavo 1,5 mln. gyvybių.

Paryžiaus ir Alžyro santykiai smarkiai pašlijo praėjusių metų pabaigoje, kai E. Macronas suabejojo Alžyro valstybės egzistavimu iki Prancūzijos okupacijos ir apkaltino vyriausybę kurstant „neapykantą Prancūzijai“.

A. Tebboune'as savo ruožtu atšaukė savo šalies ambasadorių ir uždarė oro erdvę Prancūzijos kariniams orlaiviams.

Tačiau vėliau E. Macrono biuras pareiškė, kad prezidentas „apgailestauja“ dėl nesusipratimo, kurį išprovokavo jo komentarai.

Eliziejaus rūmai atkreipė dėmesį, kad jau atsinaujino įprasti diplomatiniai santykiai ir skrydžiai į Prancūzijos karines bazes, esančias piečiau Afrikoje.

Tuo metu Alžyro žiniasklaida pabrėžė, kad E. Macrono vizitas rodo abiejų šalių norą užmegzti dialogą, grindžiamą „nauja vizija, paremta lygiateisiškumu ir interesų pusiausvyra“.

Prancūzija stengiasi pataisyti dvišalius santykius Alžyrui didinant dujų tiekimą į Europą, susidūrusia su didžiuliu jų trukumu po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Europos šalys siekia atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų angliavandenilių, todėl Alžyro – didžiausio Afrikos dujų eksportuotojo, tiesiogiai sujungto vamzdynais su Ispanija ir Italija – vaidmuo tarptautinėje arenoje tapo reikšmingesnis.