Savo pirmame kreipimesi į Europos Parlamentą charizmatiškasis Prancūzijos vadovas sakė, kad Europoje vyksta „kažkas panašaus į pilietinį karą“, ir paragino Bendriją ginti demokratiją.

E. Macronas šį raginimą išsakė po euroskeptiškų, populistinių politinių jėgų pergalių visuotiniuose rinkimuose Vengrijoje ir Italijoje, taip pat vykstant Briuselio ir Lenkijos dešiniojo sparno vyriausybės konfliktui dėl pagarbos teisinės valstybės principams.

„Nenoriu priklausyti somnambulų kartai, nenoriu priklausyti kartai, pamiršusiai savo praeitį“, – emocingai Strasbūre kalbėjo 40-metis Prancūzijos lyderis, pristatydamas savo ES ateities viziją.  

„Noriu priklausyti kartai, kuri gins Europos suverenitetą, nes mums teko dėl jo kautis. Manęs nesuvilios jokia įkyriai peršama mintis apie  autoritarizmą“, – pridūrė jis.   

Noriu priklausyti kartai, kuri gins Europos suverenitetą, nes mums teko dėl jo kautis. Manęs nesuvilios jokia įkyriai peršama mintis apie  autoritarizmą.

Po pergalės pernai vykusiuose prezidento rinkimuose prieš kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen (Marin Le Pen) E. Macronas dėl savo griežtai proeuropietiškų pažiūrų tapo pavyzdiniu lyderiu visiems, siekiantiems po „Brexit“ įpūsti naujos gyvybės Bendrijai ir veiksmingai kovoti su populizmo iššūkiais. 

E. Macronas sakė, kad jam nerimą kelia po 2016 metų „Brexit“ referendumo Didžiojoje Britanijoje kai kuriose Europos šalyse juntamas stiprėjantis netikrumo jausmas, kuris, pasak jo, skaldo Bendriją. 

„Regis, vyksta kažkas panašaus į europinį pilietinį karą. Juntamas žavėjimasis nepakantumui, ir šis jausmas stiprėja“, – kalbėjo Prancūzijos vadovas.

E. Macronas į ES asamblėją kreipėsi praėjus kelioms dienoms po Vengrijos dešiniojo sparno premjero Viktoro Orbano triuškinamos pergalės visuotiniuose rinkimuose.  

V. Orbanas dažnai eina į konfrontaciją su Briuseliu ir yra JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) buvusio vyriausiojo stratego Steve'o Bannono (Stivo Banono) didvyris.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) sveikino E. Macrono kalbą ir vėliau kreipdamasis į europarlamentarus pareiškė: „Tikroji Prancūzija sugrįžo“. 

Aktyvios diplomatinės pastangos

Visgi E. Macronui sunkiai sekasi užsitikrinti pritarimą visiems savo ambicingiems pasiūlymams dėl ES reformų. Prezidento antradienio kreipimasis į  europarlamentarus Strasbūre yra dalis jo aktyvių pastangų užsitikrinti didesnį palaikymą prieš ateinančių metų gegužę vyksiančius ES asamblėjos rinkimus – pirmuosius po „Brexit“.

Vėliau šią savaitę Prancūzijos vadovas vyks į Berlyną svarbių derybų su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir bandys užsitikrinti jos paramą savo planams dėl euro zonos ateities.

A. Merkel konservatyvi Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) pirmadienį pasisakė prieš planus stiprinti euro zonos integraciją, be kita ko, numatančius sukurti bendrą euro zonos biudžetą ir išplėsti paskolas sunkumų ištiktoms ES šalims teikiantį mechanizmą.

Bet kokios reformos turi atitikti „Europos ir Vokietijos interesus“, žurnalistams pareiškė CDU generalinė sekretorė Annegret Kramp-Karrenbauer (Anegret Kramp-Karenbauer).

Antradienį E. Macronas taip pat pasiūlė sukurti europinį fondą remti pabėgėlius priimančias bendruomenes, siekiant spręsti vieną iš politiškai opiausių Bendrijos problemų.  

„Siūlau sukurti europinę programą teikti tiesioginę finansinę paramą vietos bendruomenėms, priimančioms ir integruojančioms pabėgėlius“, – sakė Prancūzijos vadovas.  

ES lyderiai birželį turėtų preliminariai pritarti E. Macrono palaikomiems planams dėl euro zonos reformų ir prieglobsčio suteikimo sistemos pertvarkos, tačiau dar reikia daug nuveikti.

E. Macronui, sunkiai stumiančiam reformas Prancūzijoje vykstant masiniams geležinkelininkų streikams, taip pat tenka susidurti su sunkumais Europos Parlamente, kur jo partija „Respublika, pirmyn!“ (Le Republique En Marche, LREM) nepriklauso jokiai politinei frakcijai.

Tuo tarpu pareigūnai pirmadienį pranešė, kad Vokietijos kanclerė kalbą Europos Parlamentą ketina pasakyti lapkritį.

2015 metais A. Merkel į ES asamblėją Strasbūre kreipėsi kartu su tuometiniu Prancūzijos vadovu Francois Hollande'u (Fransua Holandu). Savo bendrame kreipimesi jie paragino išsaugoti vienybę susidūrus su rimčiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų pabėgėlių krize.

Smūgiai Sirijai „nieko neišspręs“

E. Macronas pareiškė, kad Sirijai suduoti aviacijos smūgiai „nieko neišspręs“, tačiau Paryžius, Londonas ir Vašingtonas buvo priversti žengti šį žingsnį ir apginti tarptautinės bendruomenės „garbę“.

JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos praėjusį savaitgalį Sirijai suduoti smūgiai buvo reakcija į numanomą chloro ir zarino dujų ataką, balandžio 7-ąją surengtą Dumoje ir nusinešusią 40 gyvybių.

Savo kalboje Europos Parlamente E. Macronas antradienį sakė, kad Vakarų sąjungininkės tokiu būdu gynė pasaulinę tvarką, ir apkaltino Sirijos prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą) „kariaujant su savo žmonėmis“.

„Pažiūrėkime savo principams į akis ir paklauskime, kur norime nueiti. Šie smūgiai nieko neišspręs, tačiau jie užbaigs sistemą, prie kurios priprantame; (sistemą), kurioje teisingoji pusė kažkaip tapo silpnąja puse“, – pareiškė E. Macronas.

„Tie, kuriuos sukrėtė (panaudojant) chlorą užpultų moterų, vaikų nuotraukos, turime stoti ginti savo teisių. Ar ruošiamės pasakyti, mūsų teisės ir principai (galioja) tik mums? Ne, tai paprasčiausiai nėra priimtina“, – sakė Prancūzijos lyderis.

Kitoms ES ir Vakarų šalims susilaikius nuo karinių veiksmų, E. Macronas pridūrė: „Trys šalys įsikišo, ir leiskite man pasakyti gana atvirai, gana nuoširdžiai – tai buvo (padaryta ginant) tarptautinės bendruomenės garbę.“

Jis tvirtino, kad aviacijos smūgiai buvo atlikti laikantis „teisėtų daugiašalių gairių ir labai tikslingai; nebuvo jokių aukų, nė vienos aukos; (buvo siekiama) sunaikinti tris vietas, kur buvo gaminami ar apdorojami cheminiai ginklai“.

„Šie smūgiai nebūtinai ką nors išsprendė, bet aš manau, kad jie buvo svarbūs“, – teigė prezidentas.

Šie E. Macrono komentarai pasirodė Prancūzijos vyriausybei anksčiau antradienį paskelbus, jog yra „labai tikėtina“, kad iš numanomos cheminės atakos vietos dings įrodymai prieš ją pasiekiant tarptautiniams ginklų ekspertams.

„Labai tikėtina, kad įrodymai ir esminiai elementai dings iš tos vietos, kurią visiškai kontroliuoja Rusijos ir Sirijos armijos“, – nurodė Prancūzijos URM. Panašiais būgštavimais pasidalijo ir JAV, o Rusija tokius tvirtinimus neigia.