Prancūzijos vyriausybę, kuriai tarpininkaujant buvo pasirašytas svarbus 2015-ųjų Paryžiaus klimato susitarimas, į teismą padavė šiaurinėje pakrantėje esantis Grand Sinto miestas, ypatingai veikiamas klimato kaitos.   

Valstybės Taryba pažymėjo, kad „nors Prancūzija yra įsipareigojusi iki 2030 metų išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 40 proc., palyginti su su padėtimi 1990 metais, pastaraisiais metais ji reguliariai viršija pačios nustatytus išmetamo anglies dvideginio limitus“. 

Teismas taip pat pabrėžė, kad prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybė balandį paskelbtu dekretu daugumą priemonių aplinkos oro taršai mažinti atidėjo po 2020 metų. 

Prieš paskelbdama galutinę nutartį Valstybės Taryba suteikė vyriausybei tris mėnesius „pagrįsti, kaip jos atsisakymas imtis papildomų priemonių suderinamas su pagarba taršos mažinimo keliui, pasirinktam siekiant įgyvendinti 2030 metams iškeltus tikslus“. 

Žengdamas neįprastą žingsnį, atspindintį pasaulinį svarstomos problemos pobūdį, teismas savo sprendimą publikavo anglų ir prancūzų kalbomis.

2019 metų sausį tuometinis Grand Sinto meras iš Žaliųjų partijos Damienas Careme'as apskundė Valstybės Tarybai vyriausybę už jos „neveikimą“ klimato klausimu. 

D. Careme'as sakė, kad jo miestas pastatytas ant žemės, kur anksčiau tyvuliavo jūra, todėl kylant jūros vandens lygiui jis gali būti užlietas.

Grand Sintą teisminiame ginče palaikė Paryžius ir Grenoblis, taip pat kelios nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos, tarp jų „Oxfam“ ir „Greenpeace“ atstovybės Prancūzijoje.