Sekmadienį Palestiną pripažino Jungtinė Karalystė (JK), Kanada, Australija ir Portugalija, o tai kelia diplomatinį spaudimą Izraeliui, tęsiančiam karą Gazos Ruože. Konfliktas jau kainavo dešimtis tūkstančių gyvybių bei sulaukė viešo pasmerkimo iš sąjungininkų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas leido suprasti, kad pirmadienį jo valstybė paseks sąjungininkų pavyzdžiu. Rengiamas jo susitikimas su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu, kuriame bus aptartas dviejų valstybių sprendimas – Izraelio ir Palestinos sambūvis.

„Jie nori tautos, jie nori valstybės, ir mes neturėtume jų stumti į „Hamas“ rankas“, – televizijos CBS laidoje „Face the Nation“ sekmadienį teigė E. Macronas bei pridūrė, kad Palestinos pripažinimas padėtų izoliuoti kovotojų grupuotę.

Jis taip pat tvirtino, jog 2023-iųjų spalio 7 dieną „Hamas“ pagrobtų įkaitų paleidimą jis laikytų viena iš sąlygų, kad Palestinoje būtų įsteigta Prancūzijos ambasada.

Izraelio užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad pripažinimo veiksmai „neskatina taikos, o priešingai – dar labiau destabilizuoja regioną ir mažina galimybes ateityje pasiekti taikų sprendimą“.

Šią savaitę Niujorke vyksiančioje JT Generalinėje Asamblėjoje dalyvaus daugiau nei 140 pasaulio lyderių, o darbotvarkėje dominuos palestiniečių ateities klausimas.

Tačiau susirinkime nedalyvaus palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas, kuriam kartu su jo pareigūnais Vašingtonas atsisakė išduoti vizą.

Tai sulaukė atgarsio iš Generalinės Asamblėjos, kurioje vyks lyderių kalbos bei, neišvengiamai, protestai išeinant iš salės. Darydama išimtį Asamblėja praėjusią savaitę 145 balsais prieš penkis nubalsavo už tai, kad leistų M. Abbasui kalbėti nuotoliniu ryšiu.

Svarbiausias klausimas bus nedidelę palestiniečių teritoriją niokojanti humanitarinė katastrofa, praėjus beveik dvejiems metams po Izraelio puolimo Gazos Ruože pradžios, kurį įžiebė precedento neturintis „Hamas“ išpuolis.

Kai kurie diplomatai bijo galimo Izraelio atsako dėl Vakarų daromo spaudimo pripažinti palestiniečių valstybę ir taip pradėti derybas dėl dviejų valstybių sprendimo.

„Naikina palestiniečių gyvenimą jų tėvynėje“

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu sekmadienį pakartojo savo poziciją, jog Palestinos valstybės nebus, ir pažadėjo pagreitinti naujų nausėdijų steigimą.

Du kraštutinių dešiniųjų ministrai, Itamaras Ben Gviras ir Bezalelis Smotrichas žengė dar toliau – pareikalavo Vakarų Kranto aneksijos.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas naujienų agentūrai AFP penktadienį sakė, jog „netūrėtume būti įbauginti atsako rizikos“.

„Su tuo, ką darome, ar be to, ką darome, šie veiksmai tęsis, ir bent jau yra galimybė sutelkti tarptautinę bendruomenę daryti spaudimą, kad tai nevyktų“, – sakė jis.

Visų akys bus nukreiptos į B. Netanyahu, kai jis penktadienį žengs į tribūną sakyti kalbos, taip pat į jo pagrindinį rėmėją JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris griežtai nepritaria Palestinos valstybės pripažinimui ir kuris kalbės antradienį.

Vašingtonas ne kartą atmetė M. Abbaso vadovaujamą Palestiniečių savivaldą kaip partnerę siekiant taikos.

„Jei Palestinos valstybės pripažinimas nebus paremtas konkrečiomis priemonėmis, kyla pavojus, kad jis atitrauks dėmesį nuo tikrovės, kuri vis sparčiau naikina palestiniečių gyvenimą jų tėvynėje“, – sakė Tarptautinės krizių grupės Izraelio ir Palestinos projekto direktorius Maxas Rodenbeckas.

2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį metu, oficialiais duomenimis, žuvo 1 219 izraeliečių, daugiausia civilių gyventojų.

Nuo to laiko, „Hamas“ valdomos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per Izraelio karines operacijas Gazos Ruože žuvo apie 65 tūkst. palestiniečių, daugiausia civilių; šiuos duomenis JT laiko patikimais.

Paprastai ramiame Niujorko kampelyje, kuriame įsikūrusi 38 aukštų JT būstinė ir didžiulė Generalinė Asamblėja, prasidėjo saugumo patikrinimai, protestai ir kelių uždarymai – čia suvažiavo galingiausi pasaulio žmonės.

Savaitės susitikimuose ir renginiuose, be Gazos Ruožo, taip pat bus aptariamas sankcijų Irano branduolinei programai atnaujinimas, karas Ukrainoje ir Rusijos vykdomi kaimyninių šalių oro erdvės pažeidimai.

Pirmadienį Saugumo Taryba surengs neeilinį posėdį, kuriame aptars Estijos pareiškimą, kad Rusijos naikintuvai pažeidė jos oro erdvę.