Ambicijos ir realybė

Netrukus prasidėsiantis pusmetis pagal V. Orbano sumanymą turėjo būti savotiškas ES institucijų egzaminas. Savajam triumfo pusmečiui pasirinkdamas Donaldo Trumpo „Make America Great Again“ šūkio perdirbinį – „Make Europe Great Again“ („Padarykime Europą vėl didžią“) dešinysis populistas akivaizdžiai rengėsi paprovokuoti liberalųjį Europos politinį elitą.

Birželio 18 d. Vengrija Briuselyje pristatė oficialią savo pirmininkavimo programą. Ji ambicinga, tačiau be kokio nors numanomo proveržio ženklų. Konkurencingumas, bendros gynybos politikos stiprinimas, ES plėtra, nepageidaujamos migracijos stabdymas, sanglaudos politikos ateitis, ūkininkams palanki žemės ūkio politika, – dauguma šių klausimų – amžini, į kuriuos per šešis mėnesius vargiai galima rasti atsakymų.

Premjero kanceliarijos politikos direktoriaus Balázso Orbano žodžiais, pirmininkaudama ES Vengrija nori prikelti ES. Atrodytų, tam palankios nuotaikos ir kitose šalyse, neatsispyrusiose orbanizacijos užkratui. Nors ir yra opozicijoje, partija „Teisė ir teisingumas“ Lenkijoje vis dar stipri jėga, kaip ir populisto Janezo Janšos Slovėnijos demokratinė partija Slovėnijoje, o bendramintis Robertas Fico ką tik stojo prie Slovakijos Vyriausybės vairo.

V. Orbanas neturi sąjungininkų tarp įtakingų ES lyderių. Net su dešiniųjų pažiūrų itale Giorgia Meloni jam nepavyksta iki galo susitarti. Roma laikosi antirusiškos politikos, pasisako už visokeriopą pagalbą Ukrainai ir nenori bičiuliautis su priešingą poziciją turinčia V. Orbano partija.

Dėl ginčų, kad Vengrija tolsta nuo demokratijos standartų, jo vadovaujama „Fidesz“ dar 2021 m. turėjo palikti centro dešiniąją Europos liaudies partiją. Sugrįžti į šią frakciją nepavyks ir naujajame Europos Parlamente (EP) – neseniai G. Meloni leido suprasti, kad „Fidesz“ įtraukimas turėtų daugiau trūkumų nei pranašumų.

Piktinasi, bet sutinka

Vengrijos pirmininkavimo periodas sutaps su pereinamuoju laikotarpiu, per kurį EP rinkimų ciklais gyvenančios ES institucijos turi atlikti tradicines biurokratines procedūras, todėl V. Orbanas bus tarsi atsarginis žaidėjas, saugantis kamuolį tarp Belgijos ir Lenkijos pirmininkavimo kadencijų.

Kelti naujų ekscesų V. Orbanas negali puikiai žinodamas, kad yra priklausomas nuo pagalbos iš ES biudžeto, o dėl grėsmės demokratijai rizikuoja sulaukti ES sutarties 7-ojo straipsnio procedūros, kuri gali baigtis balsavimo teisių ES atėmimu.

Kiek simbolišku veiksmu, bylojančiu apie tikrąją V. Orbano politinę jėgą, jo įtaką senajame žemyne, tapo derybų su Ukraina ir Moldova, kuriai nuoširdžiai priešinosi Vengrijos premjeras, pradžios paskelbimas. V. Orbanas galėjo tik stebėti, kaip antradienį Liuksemburge ES ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikime gerai nusiteikusi Europos Komisijos (EK) prezidentė Ursula von der Leyen, Ukrainos premjeras Denisas Šmyhalis pasveikino naują Ukrainos ir ES santykių etapą. Be to, nepaisant Vengrijos nuomonės, ES sutarė skirti 1,4 mlrd. eurų karinės paramos Ukrainai paketą. Šie pinigai – palūkanos už įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą ES.

Nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasarį prorusiškiausiu tarp ES valstybių lyderių laikomas politikas griebėsi visų įmanomų diplomatinių ir teisinių priemonių, bandydamas sustabdyti ES pagalbą Kyjivui, trukdė sklandžiai priimti sankcijų Maskvai paketus.

Bene ryškiausiu šios Budapešto ir Briuselio, simbolizuojančio likusias 26 bloko valstybes, dvikovos epizodu galima laikyti pernai gruodį Briuselyje vykusį garsųjį ES lyderių balsavimą dėl stojimo derybų su Ukraina pradžios.

Kad nedalyvautų šioje procedūroje, suderintų norą naudotis įšaldyta ES finansine pagalba, bet nepamintų savo principų, V. Orbanas išėjo iš posėdžio salės kavos pertraukėlės. Nepaisant premjero retorikos, Vengrija yra priversta laikytis bendrų ES sankcijų Rusijai, Baltarusijai ir atskiriems šių šalių valdžios ir verslo atstovams.

Kiti prioritetai

Ko galėtų griebtis vengrų premjeras, kad artimiausią pusmetį sulauktų išskirtinio dėmesio iš savo ES kolegų? Ukrainos integracijos procese prasidėjo mažai politinių debatų ir daug teisinių biurokratinių procedūrų reikalaujantis etapas. Dėl ES migracijos dokumentų rinkinio taip pat sutarta. Per artimiausius kelis mėnesius ES Taryba neturės labai daug darbo.

Visoms šioms procedūroms Vengrija iš esmės neturės jokios įtakos – kaip ir dėl kadencijų kaitos sustojusiam įprastam teisėkūros procesui.

Per ES lyderių susitikimą patvirtinti kandidatai į svarbiausius bloko postus: U. von der Leyen lieka antrąją kadenciją vadovauti EK, nuolatiniu Europos Vadovų Tarybos pirmininku bus portugalas António Costa, naująja ES užsienio reikalų komisare – buvusi Estijos premjerė Kaja Kallas.

Liepos viduryje į pirmąjį posėdį susirinks naujos sudėties EP, iš naujo bursis komitetai, bus rengiamos darbų programos. Rugpjūtį valstybių narių Vyriausybės pasiūlys savo kandidatus į aukščiausius postus Komisijoje. Spalį šie kandidatai stos prieš EP. Gruodžio 1-ąją naujos sudėties U. van der Leyen komanda kibs į darbą.

Visoms šioms procedūroms Vengrija iš esmės neturės jokios įtakos – kaip ir dėl kadencijų kaitos sustojusiam įprastam teisėkūros procesui.

Birželio 18 d. Vengrija Briuselyje pristatė oficialią savo pirmininkavimo Tarybai programą. Ji ambicinga, tačiau be kokio nors numanomo proveržio ženklų. Konkurencingumas, bendros gynybos politikos stiprinimas, ES plėtra, nepageidaujamos migracijos stabdymas, sanglaudos politikos ateitis, ūkininkams palanki žemės ūkio politika ir gyventojų politika, – dėl daugelio iš šių Vengrijos prioritetų galima susitarti bent jau su pagrindinėmis interesų grupėmis. Dauguma šių klausimų – amžini, į kuriuos per šešis mėnesius vargiai galima rasti atsakymų.

Įtampa namuose

Paradoksas, tačiau gerokai daugiau dėmesio ir jėgų iš V. Orbano artimiausią pusmetį gali pareikalauti ne ES reikalai, bet pačioje Vengrijoje vykstantys procesai.

EP rinkimuose beveik 30 proc. balsų surinko buvusio „Fidesz“ nario, šiandien – ryškiausio V. Orbano oponento Péterio Magyaro partija TISZA. Septyni jos atstovai jau priimti į naująją Europos liaudies partijos frakciją EP.

Be EP rinkimų, visoje Vengrijoje sekmadienį vyko ir vietos rinkimai. Beveik visuose didžiuosiuose miestuose opozicijai pavyko išsaugoti 2019 m. laimėtus merų postus. V. Orbanui, regis, pakanka ženklų, kad 2026-ųjų pavasarį vyksiančių parlamento rinkimų negali laukti visiškai atsipalaidavęs.