„Diskutavome Gazos humanitarinės krizės atžvilgiu ir norisi, kad šita humanitarinė katastrofa baigtųsi, kad būtų atverti humanitariniai koridoriai, kad nekentėtų vaikai, moterys, tai yra, žmonės, kurie niekuo nesusiję su karo veiksmais“, – Prezidentūros perduotame vaizdo komentare Europos Vadovų Taryboje (EVT) Briuselyje kalbėjo G. Nausėda.

Pasak jo, Europos Sąjungos (ES) lyderiai išklausė bloko diplomatijos vadovės Kajaos Kallas (Kajos Kalas) ataskaitos, pagal kurią 44 proc. žuvusiųjų Gazos Ruože sudaro vaikai.

„Nekalbant jau apie tai, kokios būklės vaikai patenka, nes daugelis valstybių mėgina atvežti tuos vaikus į mūsų ligonines. (...) Normaliam žmogui klausytis tokių dalykų yra baisu ir tai negali tęstis“, – sakė Lietuvos vadovas.

„Europa šiuo klausimu, ko gero, skirtingai, negu poveikio Rusijai klausimu, Izraeliui turi įtakos ir privalo šitą įtaką panaudoti, nesvarbu, ar mes kalbėtume apie dvišalius kontaktus ir dvišalius pokalbius, ar kalbėtume apie tiesiog ES kaip bendros jėgos veikimą“, – pažymėjo G. Nausėda.

Jo vertinimu, sprendimų priėmimas šiuo klausimu nusikels į liepos viduryje vykstančia ES Užsienio reikalų tarybą.

„Bet tikiuosi, kad iki to laiko, bent jau toks buvo mūsų sutarimas, vyriausioji įgaliotinė (K. Kallas – BNS), jos kabinetas, turi parengti rekomendacijas, priemones, kurių mes galėtume imtis“, – sakė prezidentas.

Dėl kritikos Izraelio veiksmams ES šalys yra susiskaldžiusios ir iš esmės neturi bendros pozicijos.

G. Nausėda gegužės pabaigoje teigė, kad Izraelio karinės operacijos Gazos Ruože pažeidžia humanitarinę teisę, tačiau pabrėžė, jog kritiką žydų valstybei galima išsakyti tik bendradarbiaujant, o ne nuo jos atsiribojant.

Nors Lietuva šiuo klausimu laikosi nuosaikios nuomonės, prezidentas tuomet kalbėjo turint būti „visiškai aklam“, kad nematytum humanitarinės teisės pažeidimo Gazos Ruože.