Penkiose iš šešių tradiciškai rinkimų baigtį lemiančių JAV valstijų D. Trumpas aplenkė J. Bideną. Tai atskleidusi „The New York Times“ / „Siena Poll“ ir atlikta apklausa demokratų rėmėjams trenkė it žaibas iš giedro dangaus. Jei rinkimai vyktų šiandien, Nevados, Džordžijos, Arizonos, Mičigano ir Pensilvanijos valstijose laimėtų D. Trumpas. Dabartiniam prezidentui ištikimas liktų tik Viskonsinas, kur J. Bidenas gali tikėtis nedidelio 2 procentinių punktų pranašumo.

Apklausa rodo vykstantį skilimą daugiatautėje ir skirtingas kartas apimančioje J. Bideno rinkėjų stovykloje. Anksčiau jį palaikiusios demografinės grupės dabar kalba, kad jo valdoma šalis juda klaidinga kryptimi.

Tarp jaunesnių nei 30 metų amžiaus rinkėjų J. Bidenas pirmauja tik 1 procentiniu punktu, jo persvara tarp ispanakalbių rinkėjų sumažėjo iki vienženklio skaičiaus, o miestuose ji yra perpus mažesnė už D. Trumpo persvarą kaimo vietovėse.

Panašus skaičius žmonių yra nepatenkinti tiek J. Bidenu, tiek D. Trumpu, tačiau tai labiau kenkia dabartiniam prezidentui, su kuriuo rinkėjai sieja savo nusivylimą esama padėtimi.

Nors moterys vis dar teikia pirmenybę J. Bidenui, skirtumas tarp vyrų, kurie balsuotų už D. Trumpą ar J. Bideną, yra dvigubai didesnis pastarojo nenaudai. Už buvusį respublikonų prezidentą balsuotų 22 proc. juodaodžių – tų rinkėjų, kurie dešimtmečius buvo laikomi demokratų užnugariu. Vertinant rinkėjus pagal etninę kilmę, Viskonsinas, kuriame pirmauja J. Bidenas, – „balčiausia“ iš minėtų valstijų.

Kita vertus, panašus skaičius žmonių yra nepatenkinti tiek J. Bidenu, tiek D. Trumpu, tačiau, kaip daro išvadą „The New York Times“, tai labiau kenkia dabartiniam prezidentui, su kuriuo rinkėjai sieja savo nusivylimą esama padėtimi.

Baltieji rūmai suskubo menkinti grėsmingą „The New York Times“ žinią. Spaudos atstovė Karine Jean-Pierre paragino atsargiai vertinti apklausas, susijusias su artėjančiais JAV rinkimais, ir paminėjo pavyzdį, kai prieš 2012-ųjų rinkimus respublikonas Mittas Romney lenkė tuometį demokratą prezidentą Baracką Obamą, tačiau pastarasis nesunkiai laimėjo rinkimus. Ji priminė, kaip respublikonai tikėjosi laimėti 2022 m. vidurio kadencijos Kongreso rinkimus, bet sulaukė kuklesnių rezultatų: kai demokratai valdo Senate, o respublikonai gavo tik nedidelę daugumą Atstovų rūmuose.

Optimistiškai nusiteikę ekspertai taip pat mano, kad J. Bidenas dar turi metus situacijai pataisyti: ekonominiai rodikliai pastaruoju metu gerėja, o virtinė teismo procesų dar gali padaryti žalos D. Trumpo reputacijai.

Vilties suteikia ir antradienį vykę balsavimai keliose valstijose. Kentukyje buvo perrinktas gubernatorius demokratas, respublikonų valdomame Ohajuje pritarimo sulaukė dvi demokratų iniciatyvos marihuanos legalizavimo ir teisės į abortą įtvirtinimo valstijos konstitucijoje klausimu. Pensilvanijos gyventojai į Aukščiausiąjį Teismą išrinko demokratą – dabar jame jų dirbs penketas ir du respublikonai. Virdžinijos valstijoje demokratai laimėjo daugumą abiejuose Virdžinijos generalinės asamblėjos rūmuose.

Situacijos prie geopolitinių šachmatų lentos kelia vis didesnę įtampą. Rusijos agresijos akistatoje atlikti Vakarų lyderio vaidmenį apsiėmusios JAV negali trauktis – tokį manevrą kaip tariamu J. Bideno silpnumo ženklu pasinaudotų respublikonai, tuo pat metu spaudžiantys demokratus mažinti paramos Kyjivui mastą. Artimųjų Rytų įtampos fone Baltiesiems rūmams tenka atlaikyti kairiojo sparno demokratų, kritikuojančių prezidento proizraelietišką politiką, spaudimą.