Ne veltui prieš dvejus metus Lenkiją sukrėtusi Smolensko tragedija buvo palyginta su Katynės žudynėms. Nors prabėgo šiek tiek laiko, šios dvi tragiškos Lenkijos istorijos žaizdos iki šiol kraujuoja.

Netiki oficialia versija

Lenkija, regis, ilgai negalės pamiršti šalį 2010 m. balandžio 10 d. sukrėtusios Smolensko tragedijos. Kaip ir 1940 m. pavasarį netoli to paties Smolensko įvykusių masinių lenkų žudynių.

Oficialus Smolensko tragedijos tyrimas baigtas. Tačiau ne tik vienam žuvusio buvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczyńskio broliui dvyniui Jarosławui atrodo, kad ši nelaimė buvo atsitiktinumas.

Dalis Lenkijos organizacijų, taip pat pagrindinė opozicijos partija "Įstatymas ir teisingumas", kuriai ir vadovauja J.Kaczyńskis, nepripažįsta rusų bei lenkų ekspertų išvadų ir teigia, kad lėktuvo katastrofa galėjo būti mėginimas nužudyti Kremlių kritikavusį prezidentą L.Kaczyńskį ir kartu su juo skridusius politinius lyderius bei kariuomenės vadus.

"Rzeczpospolitos" provokacija

Vienas didžiausių ir įtakingiausių Lenkijos dienraščių "Rzeczpospolita" praėjusią savaitę paskelbė, kad ant nukritusio Tu-154 lėktuvo buvo aptikta sprogmenų likučių.

Straipsnio autorius – žinomas Lenkijoje žurnalistas Cezary Gmyzas. Jis, kaip pats teigė, remdamasis mažiausiai keturiais neįvardytais šaltiniais tvirtino, kad trotilo ir nitroglicerino pėdsakų ant sparnų bei kabinos nuolaužų, įskaitant 30 salono krėslų, rado jas ištyrę ekspertai.

Kaip rašoma dienraštyje, sprogmenų pėdsakų taip pat rasta teritorijoje, kurioje lėktuvas Tu-154 sudužo artėdamas prie nedidelio karinio oro uosto netoli Vakarų Rusijoje esančio Smolensko miesto. Tiesa, "Rzeczpospolita" pridūrė, kad aptikti sprogmenų pėdsakai gali būti susiję su nesprogusiomis bombomis, užsilikusiomis nuo Antrojo pasaulinio karo. Jų galėjo būti lėktuvo katastrofos vietoje.

Dienraščio straipsnis Lenkijoje sukėlė tikrą audrą – juk ir lenkų, ir rusų ekspertai yra nustatę, kad dėl nelaimės kalti tiek lainerio pilotai, tiek oro uosto dispečeriai.

Rusijos tyrėjai savo išvadose konstatavo, kad kalta Lenkijos lėktuvo įgula, nes priėmė sprendimą tūpti oro uoste, kurį gaubė tirštas rūkas. Taip pat buvo neatmesta galimybė, jog įgula galėjo patirti lėktuvu skrendančių aukštų pareigūnų spaudimą. Lenkų ekspertai pabrėžė, kad oro uosto dispečeriai neturėjo leisti lėktuvui mėginti nusileisti.

Po spalio 30 d. paskelbtos publikacijos dienraštis netrukus pripažino, kad straipsnyje pateikiama informacija neatitinka tikrovės.

Galiausiai penktadienį apie savo pasitraukimą iš "Rzeczpospolitos" vyriausiojo redaktoriaus pareigų pranešė dienraščio vedlys Tomaszas Wróblewskis.

"Esant dabartinei padėčiai, atsižvelgdamas į "Rzeczpospolitos" gerą vardą, informavau valdybą, kad savo likimą patikiu leidyklos "Presspublica" Priežiūros tarybai. Iki artimiausio Priežiūros tarybos posėdžio būsiu atostogose. Pareigas vadovauti redakcijai perduodu savo pavaduotojui redaktoriui Andrzejui Taladai", – buvo teigiama laikraščio svetainėje paskelbtame trumpame T.Wróblewskio pranešime.

"Rzeczpospolitos" straipsnį kategoriškai paneigė ir Lenkijos prokuratūra, o vyriausiasis nelaimės tyrėjas pulkininkas Ireneuszas Szelągas pareiškė, kad vienintelės cheminės medžiagos ant lėktuvo galėjo būti arba kosmetika, arba pesticidai.

Sąmokslo teorijos

Komentuodamas "Rzeczpospolitos" sukeltą audrą Aleksanderis Kaczorowskis, "Aspen Review of Central Europe" redaktorius, dirbęs su "Rzeczpospolitos" vyriausiuoju redaktoriumi T.Wróblewskiu dienraštyje "Newsweek Polska", įžvelgė ne politinę, o komercinę potekstę.

"Rzeczpospolita" – nacionalistinis konservatyvus leidinys, kuris simpatizuoja "Įstatymo ir teisingumo" partijai. Šiuo metu per dieną leidžiamas vos 80 tūkst. tiražas, o prieš kelerius metus jis siekė 200 tūkst. Įvairių sąmokslo teorijų apie Smolensko tragediją kėlimas – tai kasdienė beprotybė, kurioje esame priversti gyventi. Manau, kad daugeliui lenkų tai daugiau nerūpi", – sakė A.Kaczorowskis.

Tomaszas Stawiszyńskis, dienraščio "Newsweek Polska" reporteris, daug rašęs apie įvairias sąmokslo teorijas, gaubiančias Smolensko tragediją, tvirtino, kad svarbus aspektas šioje istorijoje yra ir santykiai su Rusija.

"Visuomet yra viena racionali sąmokslo teorija, jog rusai tyčia paslėpė įkalčius ir suteršė vandenį, kad kitos šalys jų bijotų", – sakė žurnalistas.

Kad ir kokia būtų tiesa, apklausos rodo, jog sąmokslo teorijos apie Smolensko tragediją gajos tarp lenkų.

Senesnės apklausos rodė, kad daugiau nei ketvirtadalis lenkų tiki, jog prezidentas buvo nužudytas. Šią savaitę tuo tikinčių padaugėjo iki trečdalio.