Kruopščiai surežisuotame renginyje, kurį tiesiogiai transliuoja valstybės kontroliuojamos televizijos, pastaraisiais metais dominuodavo vidaus politikos klausimai. Dauguma klausimų yra apie kelių remontą, komunalinių paslaugų kainas, būsto išlaikymą, medicinos paslaugas, vyriausybės subsidijas šeimoms ir kitus ekonominius bei socialinius reikalus.
Žurnalistai iš daugiau kaip 80 šalies regionų netoli Kremliaus esančioje salėje mojuoja spalvingais plakatais ir užrašais, bandydami patraukti V. Putino dėmesį.
Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad paprasti piliečiai dar prieš renginį pateikė daugiau kaip 2 mln. klausimų.
Ekonomika
V. Putinas ketvirtadienį tvirtino, kad šalies ekonomika išlieka stabili, nors ir išreiškė susirūpinimą dėl didelės infliacijos praėjus beveik trejiems metams nuo plataus masto karo Ukrainoje, kuris sukėlė didelius ekonominius sukrėtimus, pradžios.
„Kalbant apie visą ekonomiką, padėtis Rusijoje yra stabili, nepaisant išorės grėsmių ir bandymų mus paveikti“, – sakė V. Putinas per metų pabaigos spaudos konferenciją, kurią transliavo televizija.
Tačiau, pripažindamas susirūpinimą dėl spartaus kainų kilimo tempo, V. Putinas sakė: „Infliacija yra nerimą keliantis signalas.“
„Nemalonus ir blogas dalykas yra kylančios kainos. Vis dėlto, jeigu makroekonominiai indikatoriai laikysis, tikiuosi, pajėgsime su tuo susitvarkyti“, – teigė jis.
Anot ekonomistų, infliaciją šalyje skatina rekordinės valstybės išlaidos karui Ukrainoje, o didesnės skolinimosi išlaidos turi mažesnį poveikį kainų augimui nei labiau rinkos ekonomikos sąlygomis.
Spalio pabaigoje bazinės palūkanos virtine Vakarų sankcijų dėl invazijos į Ukrainą baustoje Rusijoje buvo pakeltos iki aukščiausio nuo 2003-iųjų lygio – 21 procento.
Infliacija Rusijoje daugiau nei dvigubai viršija centrinio banko nustatytą 4 proc. tikslą, o jo vadovė Elvira Nabiullina įspėjo, kad infliacija iki šio lygio anksčiau 2026-ųjų gali nenusileisti.
Analitikai mano, kad per penktadienį numatytą pinigų politikos svarstymą bazinės palūkanų normos bus pakeltos iki 22 arba 23 procentų.
Kurskas
V. Putinas pripažino, kad negali pasakyti, kada jo kariuomenė atgaus visišką vakarinės Kursko srities kontrolę.
Ukraina netikėtą puolimą Rusijos Kursko srityje pradėjo rugpjūtį ir kontroliuoja dalį gyvenviečių.
„Mes būtinai juos išvarysime. Neabejotinai. Kitaip ir negali būti. Tačiau konkrečios datos, atsiprašau, kol kas negaliu pasakyti“, – per televiziją transliuojamoje metinėje spaudos konferencijoje teigė V. Putinas.
Donaldas Trumpas
V. Putinas pareiškė, kad yra pasirengęs bet kada susitikti su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
„Nežinau, kada jį pamatysiu. Jis apie tai nieko nesako. Nekalbėjau su juo daugiau nei ketverius metus. Žinoma, esu tam pasirengęs. Bet kuriuo metu“, – teigė V. Putinas.
Jis taip pat sakė, kad dar nebuvo susitikęs su nuverstuoju Sirijos prezidentu Basharu al Assadu, pabėgusiu į Maskvą, tačiau planuoja susitikti.
„Dar nemačiau prezidento al Assado nuo jo atvykimo į Maskvą, bet planuoju tai padaryti, tikrai su juo pasikalbėsiu“, – sakė V. Putinas JAV žurnalistui per metinę spaudos konferenciją.
Sirija
Basharo al Assado nuvertimas nėra Rusijos pralaimėjimas, ir teigė, kad Maskva pasiekė savo tikslus šioje šalyje.
B. al Assadas šį mėnesį spruko į Rusiją po žaibiško sukilėlių puolimo, kuris užbaigė pusę šimtmečio trukusį al Assadų klano valdymą. Jį žymėjo represijos, kaltinimai plačiais žmogaus teisių pažeidimais ir pilietinis karas.
Šalį jis priverstas palikti po daugiau nei 13 metų nuo to, kai brutalus susidorojimas su prodemokratiškais protestais įžiebė karą.
Rusija buvo B. al Assado pagrindinė rėmėja ir 2015-aisiais atskubėjo į pagalbą bei pakeitė konflikto eigą.
„Norite pateikti tai, kas vyksta Sirijoje, kaip Rusijos pralaimėjimą, – per metinę spaudos konferenciją kalbėjo V. Putinas. – Užtikrinu jus, kad taip nėra (...). Mes pasiekėme savo tikslus.“
„Mes į Siriją atvykome prieš 10 metų tam, kad ten nesusidarytų teroristų anklavas, kaip kad įvyko Afganistane. Bendrai paėmus, mes pasiekėme savo tikslą“, – teigė V. Putinas.
V. Putinas sakė, kad dar nesusitiko su B. al Assadu, kuriam buvo suteiktas prieglobstis Rusijoje, bet planuoja tai padaryti, ir pažadėjo pasiteirauti jo apie prieš 12 metų Sirijoje dingusio amerikiečių žurnalisto likimą.
Kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno administracija labai stengėsi surasti žurnalistą Austiną Tice'ą.
„Mes taip pat galime užduoti šį klausimą žmonėms, kontroliuojantiems padėtį Sirijoje“, – pridūrė V. Putinas.
„Dar nesutikau prezidento al Assado nuo jo atvykimo į Maskvą, bet ketinu tai padaryti, aš tikrai su juo turėsiu pokalbį“, – sakė jis.
Tai pirmas kartais, kai Rusijos prezidentas viešai aptarinėja situaciją Sirijoje nuo B. al Assado režimo griūties.
Maskva nekantrauja įsitikinti dėl savo dviejų karinių bazinių šalyje ateities.
Sirijoje veikia Rusijos jūrinė bazė Tartuse bei oro pajėgų bazė Hmeimime. Be kita ko tai – esminiai elementai Kremliaus veiklai Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.
V. Putinas teigė, jog esama palaikymo Rusijai šias bazes išsaugoti.
„Mes išlaikome ryšius su visais, kurie ten kontroliuoja padėtį, visomis regiono šalimis. Didžioji jų daugumą sako, jog norėtų mūsų karines bazes ten išlaikyti“, – sakė jis.
Jis taip pat pridūrė, jog, Teherano prašymu, Rusija evakavo 4 tūkst. Irano karių iš Sirijos.
Generolas
Putinas ketvirtadienį pripažino, kad jo saugumo tarnybos padarė klaidų dėl Ukrainos surengto aukšto rango kariuomenės generolo nužudymo Maskvoje.
„Mūsų specialiosios tarnybos praleidžia šiuos smūgius. Jos praleido šiuos smūgius. Tai reiškia, kad turime pagerinti darbą. Negalime leisti, kad įvyktų tokios labai rimtos klaidos“, – sakė V. Putinas metų pabaigos spaudos konferencijoje, kalbėdamas apie virtinę išpuolių Rusijos viduje prieš aukšto rango Kremliaus rėmėjus karo Ukrainoje metu.
Antradienį per sprogimą Maskvoje žuvo generolas Igoris Kirilovas ir jo padėjėjas Ilja Polikarpovas.
Rusijos radiologinės, cheminės ir biologinės gynybos pajėgų vadas generolas I. Kirilovas ir jo padėjėjas žuvo, kai antradienį anksti ryte išėjo iš vieno Maskvos daugiabučio, sprogus prie palikto paspirtuko pritvirtintam užtaisui.
Kremlius trečiadienį apkaltino Ukrainą įvykdžius „teroristinį išpuolį“.
Rusų tyrėjai pranešė, kad sulaikė įtariamąjį dėl šio nužudymo.
Kaip nurodoma Tyrimų komiteto pareiškime, įtariamasis teigė, kad jį užverbavo Ukrainos specialiosios pajėgos.
Šaltinis Ukrainos saugumo tarnyboje SBU antradienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad ji yra atsakinga už minimą sprogimą, ir pavadino išpuolį specialiąja operacija, o I. Kirilovą – karo nusikaltėliu.
Magistralė
Maskva planuoja nutiesti žiedinį kelią aplink Azovo jūrą, besidriekiantį per okupuotas Ukrainos teritorijas.
Numatoma, kad kelias drieksis per Rusijos Rostovo sritį ir okupuotus Ukrainos miestus, tokius kaip Mariupolis, Melitopolis ir Heničeskas. Jis taip pat kirs okupuoto Ukrainos Krymo pusiasalio Džankojaus miestą.
Pasak V. Putino, jau nutiesta 40 km ilgio kelio atkarpa tarp Rusijos Taganrogo miesto ir Mariupolio Donecko srityje.
„Planuojame per trejus metus pasiekti, kad keliai atitiktų Rusijos standartus“, – pareiškė Kremliaus šeimininkas.
Karas
Maskva turėjo anksčiau pradėti plataus masto puolimą Ukrainoje, leisdamas suprasti, kad jo šalis nebuvo pakankamai gerai pasirengusi beveik trejus metus trunkančiai karinei kampanijai.
„Jei būtų buvę galima pažvelgti į situaciją žinant, kas vyksta dabar, manyčiau, kad toks sprendimas, kuris buvo priimtas, turėjo būti priimtas anksčiau.“
Kalbėdamas savo tradicinėje metų pabaigos spaudos konferencijoje jis pridūrė: „2022 metų įvykius pradėjome be jokio pasiruošimo (...) Jei būtume anksčiau žinoję, kas nutiks, turėjo būti sisteminis pasirengimas.“