Lenkijoje trečiadienį minimas prieš 75 metus prasidėjęs Sovietų Sąjungos įsiveržimas, susimokius su nacių Vokietija nušluoti Lenkiją nuo žemėlapio per Antrąjį pasaulinį karą.

„Prieš 75 metus šią dieną, kai Lenkija viena pati kovėsi su Hitleriu, Sovietų Sąjunga dūrė mums į nugarą“, – savo paskyroje „Twitter“ parašė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis), paminėdamas 1939 metais rugsėjo 17 dieną prasidėjusį sovietų puolimą.

Ši ataka sekė po Vokietijos smūgio rugsėjo 1 dieną Lenkijos uostamiesčiui Gdanskui; tokia buvo niokojančio, 60 milijonų gyvybių nusinešusio karo pradžia. Tarp jo aukų buvo ir šeši milijonai Lenkijos piliečių, iš kurių pusė buvo žydai.

Sovietų ataka rėmėsi Molotovo ir Ribbentropo (Ribentropo) paktu, slaptu Berlyno ir Maskvos susitarimu pasidalinti Lenkiją.

Anuomet spalio 6 dieną Lenkijos ginkluotosios pajėgos buvo sutriuškintos, Lenkija nustojo egzistavusi.

Šiemetinės metinės pasižymi vėl sustiprėjusia įtampa tarp Varšuvos ir Maskvos dėl kruvinos krizės kaimyninėje Ukrainoje, kur vyriausybės pajėgos kaunasi su promaskvietiškais separatistais.

Varšuva, tvirta Kijevo vyriausybės rėmėja, griežtai pasmerkė Rusijos veiksmus šiame regione – taip pat ir Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksiją kovo mėnesį.

Lenkų veteranas Andrzej Kwiatkowskis (Andžejus Kviatkovskis), kuris būdamas paaugliu stojo į lenkų pasipriešinimo kovą su naciais ir sovietais, nerimauja, kad istorija gali pasikartoti.

„Žinoma, mes bijojome vokiečių, bet nebijojome rusų, nes niekas nežinojo, kad jie įsiverš į Lenkiją 1939 metais“, – sakė naujienų agentūrai 85-erių A.Kwiatkowskis.

„Tikėtasi Anglijos pagalbos, tikėtasi Prancūzijos pagalbos, bet žinome, kaip iš tikrųjų buvo“, – sakė jis apie Lenkijos sąjungininkes, nesugebėjusias apginti jos.

„Šiandien visi tik žada, Jungtinių Valstijų prezidentas ir kiti politikai, kad jie apgins mus. Ar tikrai jie tai padarys? Kažin?“ – abejoja A.Kwiatkowskis, kurį sovietai nuteisė kalėti Sibiro gulaguose aštuonerius metus dėl dalyvavimo pasipriešinime.

Maskva, karo belaisviais paėmusi daugiau kaip 200 tūkst. lenkų karių, ištrėmė juos į SSRS gilumą kartu su šimtais tūkstančių lenkų civilių, laikytų „liaudies priešais“.

Beveik 22 tūkst. lenkų karininkų, tarp jų ir aukščiausio rango, buvo nužudyti Stalino įsakymu, dauguma – Katynės miške; šį karo nusikaltimą Maskva daugelį dešimtmečių priskirdavo naciams.

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) trečiadienį Varšuvoje atidengė memorialinę lentą vietoje, kurioje turėtų atsirasti dabar statomas Katynės muziejus; jį ketinama atidaryti kitais metais.

„Šiandien paminėdami Katynės nusikaltimo minėjimas turi ypatingą naują prasmę, kai Lenkijos saugumas nebėra toks akivaizdus“, – pasakė jis.

Rusijai aneksavus Krymą, Lenkija su savo kaimynėmis Baltijos šalimis paprašė NATO sustiprinti savo buvimą regione, kuriame kadaise dominavo Maskva.