„Tai istorinis balsavimas“, – R.T.Erdoganas sakė per televiziją, kalbėdamas savo vaikystės mieste Rizėje prie Juodosios jūros, parlamentui balsuojant dėl to teisės akto.

„Mano tauta nenori matyti šiame parlamente nusikaltusių įstatymų leidėjų“, – pridūrė jis.

Šiam įstatymo projektui galutiniu balsavimu penktadienį pritarė 376 parlamentarai iš 550; vadinasi, jis taps įstatymų be referendumo, nurodė parlamento pirmininkas Ismailas Kahramanas (Ismailas Kahramanas).

Referendumą šiuo klausimu būtų galima organizuoti, jei tam pritartų trys penktadaliai – 330 – deputatų.

Įstatymo projekto svarstymas komitete įžiebė beprecedentes aistras: įniršę įstatymų leidėjai, užuot diskutavę apie dokumentą, švaistėsi kumščiais, svaidė vandens butelius ir netgi spardė vieni kitus.

Dabar galiojantys įstatymai garantuoja parlamento nariams visišką teisinę neliečiamybę. Priėmus naująjį teisės aktą, imuniteto netektų 130 įvairioms politinėms jėgoms atstovaujančių deputatų, kurių asmeninės bylos buvo perduotos parlamento pirmininkui.

Tuo tarpu prokurdiška Liaudies demokratinė partija (HDP) tvirtina, kad iš tikrųjų šiuo teisės aktu siekiama pašalinti iš parlamento jos deputatus.

HDP įstatymų leidėjai būgštauja, kad jie bus lengvai traukiami baudžiamojon atsakomybėn už tariamus ryšius su kurdų separatistais ar netgi žodinį palaikymą Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kuri atnaujino sukilimą prieš Turkijos valstybę.

„Šia iniciatyva siekiama pašalinti HDP iš parlamento“, – laiške Europos Parlamento nariams rašė partijos lyderiai Selahattinas Demirtasas (Selachatinas Demirtašas) ir Figen Yuksekdag (Figen Juksekdah), kuriems abiem gresia baudžiamasis persekiojimas.

Daliai HDP deputatų pasitraukus iš parlamento, prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui (Redžepui Tajipui Erdohanui) taptų lengviau įgyvendinti savo tikslą pakeisti konstituciją ir įtvirtinti šalyje prezidentinę valdymo sistemą.

HDP sako, kad priimtas teisės aktas atvers kelią patraukti baudžiamojon atsakomybėn 50 iš 59 jos deputatų.

„Jei pavyks, šis perversmas taps svarbiausiu žingsniu R.T.Erdogano pastangose pakeisti Turkijos parlamentinę demokratiją... absoliutine prezidentine sistema“, – pažymima anksčiau skelbtame HDP vadovų laiške.

Priėmus šį įstatymo projektą, padidėjo tikimybė, kad tokie deputatai, kaip S.Demirtasas ir F.Yuksekdag, kuriems jau iškeltos baudžiamosios bylos, turės stoti prieš teismą dėl kaltinimų „terorizmo propaganda“ ir netgi galės būti pasiųsti už grotų.

Valdančiajai Teisingumo ir plėtros partijai (AKP) reikėjo užsitikrinti dviejų trečdalių – 367 deputatų – palaikymą, kad teisės aktas būtų priimtas per penktadienį numatytą galutinį balsavimą.

AKP parlamente turi 317 deputatų ir vylėsi, kad įstatymo projektą palaikys dešinioji Nacionalistinio judėjimo partija (MHP), kontroliuojanti 40 vietų ir priešiškai žiūrinti į HDP.

Tačiau MHP po prasto pasirodymo lapkritį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose drasko vidaus nesutarimai, kelioms įtakingoms figūroms mėginant pašalinti iš partijos pirmininko posto ilgametį jos vadovą Devletą Bahceli (Devletą Bachčelį), todėl AKP gal susilaukė ir didžiausios opozicinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) palaikymo.

Balsuota slaptai, todėl politikos apžvalgininkai darė prielaidą, kad kai kurie AKP deputatai, kuriems taip pat gali grėsti baudžiamasis persekiojimas, nesilaikė partinės drausmės ir balsavo prieš įstatymo projektą.