Nestandartiniai praradimai
Apžvalgininkas Audris Narbutas Kauno technologijos universitete spalį apsigynė politikos mokslų daktaro disertaciją apie tiesioginius merų rinkimus. Tyrėjas nagrinėjo ne tik vietinį, bet ir tarptautinį kontekstus, analizuodamas situaciją Lietuvoje jis stipriai rėmėsi būtent JAV vykstančiais Senato ir Atstovų Rūmų rinkimais.
Dalis politikos apžvalgininkų tai, kas įvyko JAV kadencijos vidurio rinkimuose, vadina neišlaikytu D. Trumpo administracijos egzaminu. Kiti sako, kad tai ne šiaip neišlaikytas egzaminas, – veikiau jau nokautas. Pasak A. Narbuto, galima sakyti, kad tai abu variantai kartu.
Žiūrint istoriškai, JAV dominavo esamo atstovo pranašumas. Tai situacija, kai kandidatas turi pranašumą prieš savo konkurentus vien dėl to, kad jau užima pareigas.
„Jeigu kalbame apie Senatą, 2022 m. perrenkamumas jame viršijo 88 proc. Anksčiau būdavo apie 85 proc. Kitaip sakant, tai buvo labai aukšti rodikliai“, – teigia A. Narbutas. Anot jo, Atstovų Rūmuose vyravo panašios tendencijos.
Ko labiausiai bijo politikai? Prarasti savo postus. Dabar tikrai nemažai jų prarado savo postus, nemažai bijo, kad tai gali būti ne pabaiga.
Dabar, regis, esamo atstovo pranašumas slopsta: susiformavo situacija, kai ilgą laiką įsitvirtinę Respublikonų partijos nariai praranda pozicijas. „Tai labai labai reikšmingas dalykas. Gal esamo atstovo pranašumas nenustoja veikti visa apimtimi, bet tikrai nustoja veikti tokiu lygiu, kokį matydavome anksčiau. JAV įvyko reikšmingas politinis žemės drebėjimas, – neabejoja A. Narbutas. – Anksčiau prezidento partija prarasdavo keletą mandatų, bet dabar mastai yra gerokai didesni. Šis didesnis mastas gali būti vertinamas kaip rinkėjų kerštas D. Trumpui, kuriuo pasinaudojo demokratai. Kita vertus, tai gali būti ir atkritimas nuo pačių respublikonų, pradedant D. Trumpu, baigiant visa partija. Klausimas, kuris kelias bus pasirinktas, ir tai labai priklausys nuo to, kaip demokratai išnaudos esamą situaciją ir kaip pats D. Trumpas reaguos.“
Mažiau poliarizacijos?
Pastaraisiais metais ryškėja JAV visuomenės poliarizacija, o demokratai ir respublikonai vertybiniu požiūriu smarkiai tolsta priešingomis kryptimis. A. Narbutas viliasi, kad kadencijos vidurio rinkimų rezultatai signalizuos apie pokyčius.
„Tam, kad pritrauktum naujų pergalių, turėjai pritaukti rinkėjų, kurie įprastai tavęs nebūtų rinkęsi. Vadinasi, yra šiek tiek vilties, kad poliarizacija visuomenėje pradės mažėti, nes demokratai, norėdami išsaugoti pozicijas, gali siekti kalbėtis su įvairiomis pusėmis, – aiškina apžvalgininkas. – JAV tikrai yra nemažai skaldančių klausimų, kurie supriešina visuomenę. Jeigu demokratai sieks tuos klausimus truputį amortizuoti, kad pritrauktų rinkėjų iš kitų stovyklų ir turėtų daugiau potencialo artėjančiuose prezidento rinkimuose, gali būti pozityvo.“
Tačiau daug priklausys nuo tolesnės D. Trumpo krypties. Pirmosios žinutės po rinkimų rodė, kad jis galbūt bus linkęs bendradarbiauti su Demokratų partijos atstovais. Tačiau D. Trumpas taip pat akcentuoja, kad bus „ponas veto“. Kol kas sunku pasakyti, kaip viskas klostysis, bet, žinant JAV lyderio charakterį, destrukcijos tikriausiai neišvengsime.
„Vis dėlto jam be Atstovų Rūmų ir Senato bus sudėtinga veikti. Vadinasi, D. Trumpas yra priverstas derėtis, – atkreipia dėmesį A. Narbutas. – Viena vertus, po rinkimų, atrodo, yra daugiau stabilumo, bet, kita vertus, liekame ant didelių svarstyklių, kurias veiks tiek asmeniškumai, tiek noras išsaugoti kuo daugiau naujai pritrauktų rinkėjų.“
„Yra lojalių demokratų rinkėjų, kurie ir toliau tikrai bus artimi šiai partijai. Tačiau tokia pergalė gali pritraukti ir kai kurių respublikonų rinkėjų, ir svyruojančių rinkėjų, todėl natūralu, kad demokratams šis laimėjimas atneš tam tikrų diskusijų. Jie turės į tai atsižvelgti“, – numato politologas.
Prezidento rinkimai
A. Narbutas prognozuoja, kad toks ryškus Respublikonų partijos pralaimėjimas ne tik sustiprins demokratų pozicijas valdžioje, bet ir didins nusivylusių respublikonų gretas. Gali būti, kad kai kuriais atvejais demokratams pavyks pritraukti paramos ir iš Respublikonų partijos. Be to, A. Narbutui apskritai kyla abejonių, ar D. Trumpas išdrįs ir toliau elgtis taip drąsiai, suprasdamas, kad bendrapartiečių nusivylimas bus nukreiptas prieš jį.
„Ko labiausiai bijo politikai? Prarasti savo postus. Dabar tikrai nemažai jų prarado savo postus, nemažai bijo, kad tai gali būti ne pabaiga. Manau, kad iš esmės demokratų pozicijos dabar yra netgi geresnės, negu rodo visuomenės palaikymas, – teigia apžvalgininkas. – Yra klausimų, kuriais demokratų ir respublikonų pozicijos labai stipriai skiriasi, bet kai kuriais klausimais gali vykti tam tikras bendradarbiavimas tarp vidinės opozicijos D. Trumpui ir demokratų.“
„Reikia tikėtis, kad matysime situaciją, kai dalis demokratų galbūt pradės elgtis šiek tiek nuosaikiau ir galbūt mažės susipriešinimas visuomenėje. Jei toliau palaikys susipriešinimą, neišsaugos naujų rinkėjų, kuriuos pritraukė ir kurie gali būti aukso vertės artėjančiuose prezidento rinkimuose“, – konstatuoja jis.
Beje, Lietuvai mažesnė poliarizacija Jungtinėse Valstijose irgi yra itin svarbi. „Mums reikia gana vieningų ir stiprių Jungtinių Amerikos Valstijų, o ne JAV, kurios kovoja prieš JAV viduje“, – sako A. Narbutas.
Mėlynoji banga
JAV demokratai per kadencijos vidurio rinkimus susigrąžino Kongreso kontrolę ir gubernatorių postus visoje Amerikoje – toks buvo stulbinamas D. Trumpo politinės darbotvarkės atmetimas.
Amerikiečiai nepatenkinti ekonomine padėtimi, infliacija, karu Irane, JAV lyderio artimos aplinkos korupcijos skandalais.
Nukraujavo net ir tradiciškai raudonosiomis vadintos valstijos, laikytos Respublikonų partijos bastionais: Kanzase ir Teksase demokratai savo senatoriaus neturėjo ištisus dešimtmečius, tačiau po šių rinkimų situacija pasikeitė.
Senate, kuriame iš viso yra 100 narių, respublikonai iki šiol turėjo 53 vietas. Dabar, tikėtina, demokratai turės 55, o gal net ir daugiau balsų.
Atstovų Rūmuose demokratų lūkesčiai buvo gana aukšti, bet tokio rezultato tikriausiai nesitikėjo net ir jie patys: tikėtina, kad mandatų pranašumas prieš respublikonus čia sieks bent kelias dešimtis.
Vis dėlto abiejuose Kongreso rūmuose, ko gero, nepakaks demokratų persvaros, kuri galėtų vetuoti prezidento sprendimus, kadangi tam reikia dviejų trečdalių daugumos.
Galutiniai rinkėjų aktyvumo duomenys dar nebuvo paskelbti, tačiau, Floridos universiteto Rinkimų laboratorijos duomenimis, dar iki rinkimų dienos amerikiečiai buvo atidavę daugiau kaip 61,7 mln. balsų.
Tai buvo rekordinis išankstinio balsavimo aktyvumas per JAV kadencijos vidurio rinkimus ir neabejotinai sustiprino demokratų pozicijas, nes būtent jų rinkėjai tradiciškai dažniau balsuoja iš anksto nei respublikonų rinkėjai.
Kaip pranešė Nacionalinis visuomeninis radijas, skaičiai rodė didelį afroamerikiečių, jaunimo ir kitų grupių, kurios paprastai remia demokratų kandidatus, rinkėjų aktyvumą.
Išskiriama, kad jauni vyrai ir lotynoamerikiečių kilmės rinkėjai – dvi JAV rinkėjų grupės, kurios buvo itin svarbios D. Trumpui, – per rinkimus nuo jo nusigręžė. JAV ispanakalbiai padėjo D. Trumpui ateiti į valdžią 2016 m. ir suvaidino svarbų vaidmenį pasiekiant jam pergalę 2024 m.
Remiantis nešališkos JAV politinių kampanijų finansavimo stebėsenos organizacijos „OpenSecrets“ duomenimis, bendros išlaidos 2026 m. kadencijos vidurio rinkimams pasiekė rekordinę 11,9 mlrd. dolerių sumą – gerokai daugiau nei 2022 m. išleisti 8,9 mlrd. dolerių.
Naujausi komentarai