Rinkimų kova Ukrainoje tradiciškai bus atkakli ir prireiks antro turo, bet kad pasikartos Oranžinė revoliucija, tikėtis neverta, interviu dienraščiui teigė Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Algirdas Kumža.

– Nors rinkimų kova prasidėjo tik šį pirmadienį, kai kurie pretendentai į prezidento postą jau nuo vasaros daug dėmesio skyrė agitacijai. Ar tai reiškia, kad Ukrainos laukia atkakli kova?

– Visi rinkimai Ukrainoje, kuriuos aš iki šiol mačiau, buvo labai įtempti ir atkaklūs. Rinkimams čia išleidžiami dideli pinigai ir jau dabar sakoma, kad šie rinkimai gali būti vieni brangiausių pasaulyje. Girdėjau, kad viena minutė reklamos televizijoje kainuos iki 25 tūkst. JAV dolerių (58,5 tūkst. litų). Vien šis skaičius rodo, kad laukia rimta kova.

Tačiau jau niekas neabejoja, kad prireiks antro turo, jame greičiausiai susitiks opozicijos lyderis Viktoras Janukovyčius ir premjerė Julija Tymošenko. Nors iki rinkimų dar trys mėnesiai, prognozuoti per anksti. Manyčiau, kad gerus šansus patekti į antrą turą taip pat turi prezidentas Viktoras Juščenka ir buvęs parlamento vadovas Arsenijus Jaceniukas.

– Jeigu laimėtų V.Janukovyčius, ar tai reikštų, kad Ukraina nebeis integracijos į ES keliu, o suartės su Rusija?

– Kone visi stipresni kandidatai kalba apie integraciją į ES. Gali tik skirtis integracijos greitis, gal kai kurios kitos detalės. Kursas, kuris atsirado dar prezidentaujant Leonidui Kučmai, išliks.

– O kaip dėl integracijos į NATO?

– Dėl NATO yra truputėlį kitaip. Žinoma, entuziastingiausias šios integracijos šalininkas yra prezidentas V.Juščenka. Tačiau netgi V.Janukovyčius, kiek esu girdėjęs, kalba apie stojimą į NATO.

Prisimenu jo susitikimą su dabar jau kadenciją baigusiu prezidentu Valdu Adamkumi. Tuomet jis neprieštaravo integracijai, bet daugiau kalbėjo apie realius darbus, apie konkrečius gynybos projektus ir konkretų bendradarbiavimą. Anot jo, didžiausia kliūtis integracijai – Ukrainos visuomenės nepasirengimas. Jis tvirtina, kad šiuo metu tik 20–25 proc. pasisako už stojimą.

– Ar šis skaičius realus?

– Ko gero, jis realus, sociologinės apklausos šiek tiek skiriasi. Didžiausias šalininkų skaičius, apie kurį esu girdėjęs, – apie 40 proc., mažiausias – 17 proc. Tačiau man jo nurodytas skaičius visiškai normalus. Daugelis šiandienių NATO narių integracijos kelio pradžioje turėjo nedaug šalininkų. Pavyzdžiui, Ispanija. Netgi Lietuvoje nebuvo labai daug šalininkų. Tik vėliau, kai buvo atlikti parengiamieji darbai, šalininkų padaugėjo.

– Ar šiuo klausimų būtų rengiamas referendumas Ukrainoje?

– Taip, bet manau, kad dar anksti kalbėti apie referendumą. Jo rezultatas absoliučiai aiškus. Šiandien jis nebūtų sėkmingas. Be to, neparengta teisinė bazė, taip kad Ukrainai dar reikės atlikti daug namų darbų.

– Kaip vertinate pedofilijos skandalą, kilusį "Arteke"? Ar tai rinkimų kampanijos dalis?

– Nieko negaliu komentuoti. Žinau apie jį tik iš žiniasklaidos. Daug kas sako, kad tai išties dėl rinkimų kampanijos, tačiau prokuratūra ar kitos atitinkamos institucijos turi ištirti tai ir nustatyti, kas vis dėlto ten vyko.

– Politikai prognozuoja, kad rezultatai bus klastojami. Ar manote, kad taip bus? Jeigu taip, ar tai galėtų vėl sukelti spalvotą revoliuciją?

– Manau, kad revoliucijos nebus, ir manau, kad rinkimų įstatymo pažeidimai nebus tokie dideli kaip 2004 m. Visų pirma, visuomenė ir rinkimų organizatoriai labiau prityrę, išmoko skaudžias pamokas. Be to, dalyvauja nemažai Ukrainos ir tarptautinių stebėtojų, o ir pačios partijos labai stropiai vieną kitą kontroliuoja. Manau, kad toks falsifikavimas, kuris pakeistų rinkimų rezultatus ar iškreiptų rinkėjų valią, neįmanomas.

– Ar nemanote, kad rinkėjai nusivylę politinėmis jėgomis?

– Visuomenė iš tikrųjų nusivylusi. Daug kas sako: "Neturiu už ką balsuoti." Teko matyti sociologinių tyrimų duomenis: nurodoma, kad net 40 proc. nežino, už ką balsuos. Tačiau nepamirškime, kad kampanija tik prasidėjo, žmonės dar galės pasirinkti, už ką balsuoti. Reikia pabrėžti, kad rinkimų informacijos apie kandidatus visuomenei tikrai netrūksta.