Protestai apėmė Europą. Nepasitenkinimas vyriausybėmis, pavirtęs riaušėmis, toliau drebina Islandiją ir Bulgariją. Neramumams ruošiasi ir šveicarai.

Islandijos policija vakar vėl buvo priversta panaudoti dujas prieš mitinguotojus, kai prie parlamento rūmų surengtoje protesto prieš vyriausybę akcijoje prasiveržė smurtas. Du pareigūnai buvo sužeisti sviestų akmenų ir nuvežti į ligoninę.

"Žmonės buvo susirinkę prie parlamento. Taip, buvo kilusios riaušės, policija turėjo panaudoti ašarines dujas, – sakė policijos atstovas spaudai Gunnaras Sigurdssonas. – Tai truko apie dvi valandas. Niekas nebuvo suimtas."

Trečiadienį protestuotojai apsupo ir kiaušiniais bei kitais daiktais apmėtė premjero Geiro Haarde automobilį, o per antradienio susirėmimus su policija buvo suimta 20 žmonių.

Protestai prieš vyriausybės ir centrinio banko politiką Reikjavike tapo kasdienybe nuo spalio, kai šalies valiutos kursas katastrofiškai nusmuko, o finansų sistema žlugo dėl milijardus dolerių siekiančių Islandijos bankų skolų užsienio valstybėms.

Ne geresnė padėtis ir Bulgarijoje. Sostinėje Sofijoje policija suėmė septynis asmenis, kurie trečiadienį dalyvavo mitinge prie parlamento. Protestuotojai, daugiausia studentai ir žalieji, reikalavo socialistų vyriausybės atsistatydinimo ir nušvilpė vidaus reikalų ministrą Mihailą Mikovą.

M.Mikovas sukėlė minios įtūžį praėjusį trečiadienį, kai per protestuotojų ir policijos susirėmimus nukentėjo dešimtys žmonių, daugiau kaip 150 dalyvių buvo suimta.

Netrukus darbo gali nepritrūkti ir Šveicarijos policijai. Sausio 28–vasario 1 d. ten vyks kasmetis Davoso ekonomikos forumas.

Kairiosios pakraipos partijos ir antikapitalistinės organizacijos jau pasmerkė "diktatorišką" draudimą sausio 31 d. Ženevoje surengti demonstraciją prieš Davoso pasaulio ekonomikos forumą. Radikalai taip pat pareiškė, kad toks žingsnis gali išprovokuoti smurto proveržius.

"Esama pavojaus, kad šio sprendimo efektas bus priešingas planuotam ir išprovokuos incidentus, nes kai kurie žmonės nepaklus tokiam diktatui", – sakoma nedidelės "Les Communistes" partijos pranešime.

O Latvijoje toliau ieškoma kaltų dėl praėjusią savaitę Rygą sukrėtusių riaušių. Šalies vidaus reikalų ministras Marekas Sėglinis, kaip ir anksčiau, tiesiai neatsako į klausimą dėl savo atsakomybės už riaušes sausio 13 d. Rygos senamiestyje, bet pabrėžia, kad padarė išvadas iš priežasčių, dėl kurių įvykiai tą dieną pakrypo tokia linkme.

"Pasidariau išvadas iš to, kas įvyko, ir kodėl viskas pakrypo tokia linkme. Tačiau kol kas šios išvados nesuformuluotos galutinėje teisminio tyrimo išvadoje... Manau, jog žinau, kokia svarbiausia klaida, bet kol to nėra išvadoje, manau, negaliu to pasakyti", – pabrėžė ministras interviu, išspausdintame ketvirtadienį laikraštyje "Diena".