Europos Sąjungos varikliu laikomos Vokietijos rinkėjai šį savaitgalį rinks naują parlamentą. Rinkimų kampanija iš pažiūros rami. Gal todėl, kad rytinėje dalyje gyvenantys vokiečiai dėl savo ateities jau užtikrinti, lygiai taip pat kaip ir vakarinėje dalyje, mažiau nerimo dėl ekonomikos būklės visoje šalyje.

Šalyje, kur siekiama bendro sutarimo, ne itin daug erdvės ir partijų rietenoms, sako ekspertai. Ne vien todėl ši rinkimų kampanija rami kaip reta. Gerovės valstybė buvo sukrėsta, kai suvienijo Rytus ir Vakarus, bet nuo to laiko praėjo beveik ketvirtis amžiaus. Pirmą kartą per tą laiką  rytinėje dalyje gyvenantys vokiečiai sako nejuntantys didesnės įtampos negu vakarinės dalies gyventojai, ekonomika jau neskirstoma į Rytų ir Vakarų.

Vidurinioji karta – nuo 35-erių iki 59-erių – teigia esanti visai patenkinta savo padėtimi. Ir tai Angelos Merkel, siekiančios trečios kadencijos, koziris.

„Mes dirbome ketverius metus, norime dirbti dar ketverius, kad 2017-aisiais žmonės galėtų pasakyti gyvenantys geriau negu šiandien“, – sako A. Merkel.

Nuomonių apklausos rodo, kad visuomenė neketina keisti politikos viršūnės, klausimas tik – ar krikščionys demokratai valdys vieni, ar su koalicijos partneriais. Kita vertus, juk ne politikai užtikrina Vokietijos prekių paklausą rinkoje.

„Vokietijos prekių paklausa, ypač besivystančiose šalyse, neturi nieko bendra su Vokietijos politika. Prekių konkurencingumą užtikrina mūsų gamybos tradicijos“, – tvirtina ekonomikos ekspertas Davidas Kohlis.

Krizė, žinoma, paliko pėdsakų. Pernai Vokietijos ekonomika smuko, atrodė, kad ir šiemet neišvengs kritimo. Bet eksportas vėl atsigavo, taip pat ir darbo rinka. Belieka ginčytis su socialdemokratais dėl tokių dalykų kaip minimalus atlyginimas. Juk iš ES narių tik Vengrijoje ir Didžiojoje Britanijoje daugiau menkai apmokamų darbuotojų, laikinų sutarčių ir vadinamųjų mini darbų už 400 eurų per mėnesį.

„Dabar Vokietijoje svarbu ne gauti darbą, o gauti gerai apmokamą darbą. Padėtis kita negu per pastaruosius aštuonerius metus“, – teigia D. Kohlis.

A.Merkel partija pasisako prieš valstybės mastu nustatytą minimalią algą, bet norėtų, kad darbdaviai ir profsąjungos sutartų dėl minimalaus atlygio atskiruose sektoriuose ar regionuose tiems darbuotojams, kuriems netaikomos jau egzistuojančios sutartys. Tuo metu socialdemokratai ir žalieji norėtų, kad šalies mastu būtų nustatytas 8,5 euro už valandą atlygis.

Nesutariama ir dėl mokesčių. Krikščionys demokratai prieš tai, kad jie būtų didinami, nes tada atsirastų daugiau pagundų mokesčių vengti. Socialdemokratai siūlo nuo 42 proc. iki 49 proc. didinti mokesčius tiems, kurių pajamos viršija 100 tūkst. eurų.

Vokietija – didžiausia Europos Sąjungos iždo donorė, todėl kuo baigsis rinkimai, atidžiai stebės visas žemynas. Tačiau jeigu Vokietijos rinkimuose galėtų balsuoti graikai, ispanai, italai ar portugalai, laimėti A. Merkel nebūtų šansų. Vokietijos kanclerė laikoma skausmingo diržų veržimosi jų skolų slegiamose šalyse simboliu.