„Turime čia pat, dabar, per kelias dienas, išsiaiškinti, ar tai įmanoma padaryti per trumpą laiką, nes jei ne, tuomet, manau, tiesiog judėsime tolyn“, – sakė jis žurnalistams Le Buržė oro uoste.
„Jei taip, mes dalyvaujame. Jei ne, tuomet (...) turime ir kitų prioritetų, į kuriuos turime sutelkti dėmesį“, – teigė jis.
„Jei karo Ukrainoje užbaigti bus neįmanoma, turėsime su tuo susitaikyti ir judėti toliau“, – iki išvykdamas iš Paryžiaus žurnalistams pasakė jis.
„Tai ne mūsų karas. Mes jo nepradėjome. Jungtinės Valstijos pastaruosius trejus metus teikė pagalbą Ukrainai ir mes norime jį užbaigti, bet šis karas – ne mūsų“, – tęsė M. Rubio.
„Prezidentas 87 dienas aukščiausiuoju šios vyriausybės lygmeniu dėjo pastangas užbaigti šį karą. Dabar artėjame prie taško, kai turėsime nuspręsti ir nustatyti, ar tai apskritai įmanoma, ar ne. Būtent todėl bendraujame su abiem šalimis.“
M. Rubio ir ypatingasis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ketvirtadienį susitiko su oficialiais Europos šalių ir Ukrainos atstovais, Vašingtonui mėginant tarpininkauti derybose dėl Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo.
M. Rubio sakė besitikintis, kad Europa ir toliau dalyvaus JAV vadovaujamose derybose dėl paliaubų Ukrainoje. „Norėtume, kad ji ir toliau dalyvautų (...) Manau, kad Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija gali padėti mums išjudinti šį klausimą ir tada priartėti prie sprendimo. Manau, kad jų idėjos buvo labai naudingos ir konstruktyvios“, – sakė jis žurnalistams Le Buržė oro uoste.
Kalbėdamas Paryžiuje po visą dieną trukusių svarbių JAV, Ukrainos ir Europos pareigūnų derybų, M. Rubio teigė, kad diskusijos buvo konstruktyvios ir kad jose buvo parengtos gairės, kaip siekti taikos.
Susitikimuose dalyvavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis, M. Rubio, JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas, Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy, Vokietijos pareigūnai ir Ukrainos ministrai.
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as penktadienį pareiškė, kad yra optimistiškai nusiteikęs dėl karo Ukrainoje užbaigimo, ir Romoje pasakė Italijos premjerei Giorgiai Meloni, kad informuos ją apie derybų eigą.
„Noriu informuoti premjerę apie kai kurias Rusijos ir Ukrainos derybas, taip pat apie kai kuriuos dalykus, kurie įvyko net per pastarąsias 24 valandas“, – sakė J. D. Vance'as.
„Iš anksto jų nesureikšminu, bet mes jaučiamės optimistiškai nusiteikę, kad, tikėkimės, galime užbaigti šį karą, šį labai žiaurų karą“, – kalbėjo jis.
Prancūzai optimistiški
Diskusijos vyko tuo metu, kai JAV pastangos užbaigti karą stringa, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesutinka su visapusiškomis paliaubomis.
„Šiandien Paryžiuje pradėjome teigiamą procesą, į kurį įtraukti europiečiai“, – pareiškė Prancūzijos prezidentūra.
Ji pridūrė, kad kitą savaitę Londone įvyks naujas Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, JK, Vokietijos ir Ukrainos pasiuntinių susitikimas.
Vėliau M. Rubio paskambino Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui ir aptarė Paryžiaus susitikimą.
„Prezidentas D. Trumpas ir Jungtinės Valstijos nori, kad šis karas baigtųsi, ir dabar visoms šalims pateikė tvirtos ir ilgalaikės taikos gaires“, – sakė M. Rubio savo kolegai iš Rusijos, skelbia JAV valstybės departamentas.
„Padrąsinantis JAV programos priėmimas Paryžiuje rodo, kad taika įmanoma, jei visos šalys įsipareigoja pasiekti susitarimą“, – teigė JAV diplomatijos vadovas.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime sakoma, kad S. Lavrovas „dar kartą patvirtino Maskvos pasirengimą tęsti bendras pastangas su Amerikos kolegomis, kad būtų visapusiškai pašalintos pagrindinės Ukrainos krizės priežastys“.
Pareiškime teigiama, kad S. Lavrovas ir M. Rubio susitarė, jog reikia palaikyti greitus ryšių kanalus, atsižvelgiant į kitą savaitę Londone vyksiantį susitikimą.
„Prie bendro stalo“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris yra viešai konfliktavęs su D. Trumpu, gyrė derybas ir sakė, kad svarbu siekti tikro saugumo Europoje.
V. Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas penktadienį savo socialinio tinklo „Telegram“ paskyroje padėkojo E. Macronui „už pastangas siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje“.
Tačiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas peikė Paryžiaus susitikimą sakydamas, kad europiečiai, jo teigimu, „sutelkė dėmesį į karo tęsimą“.
Prancūzija ir JK siekia koordinuoto Europos atsako ginant Ukrainą, tiek tęsiantis karui, tiek įsigaliojus kokioms nors paliauboms, po to, kai D. Trumpas šokiravo sąjungininkes pradėdamas vienašales derybas su Rusija.
E. Macronas sakė, kad Paryžiaus derybos yra labai svarbi proga susivienyti, nes visi nori tvirtos ir tvarios taikos.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot žurnalistams teigė, kad derybose įvyko proveržis, nes Jungtinės Valstijos, Ukraina ir Europos ministrai „susėdo prie bendro stalo“, nors anksčiau Europa baiminosi, kad ji nebus įtraukta į sprendimų priėmimą.
Jungtinės Valstijos „suprato, kad teisingą ir tvarią taiką (...) galima pasiekti tik europiečiams sutikus ir prisidėjus“, pridūrė jis vėliau kalbėdamas per LCI televiziją.
Per naujus smūgius – du žuvę
Rusijos smūgiai, per kuriuos Ukrainos miestuose neseniai žuvo dešimtys žmonių, įskaitant vaikus, padidino spaudimą imtis naujų diplomatinių pastangų konfliktui užbaigti.
Per Rusijos smūgius naktį į ketvirtadienį Charkivo ir Sumų miestuose žuvo du žmonės ir dešimtys kitų buvo sužeisti, penktadienį pranešė vietos ir regiono valdžios institucijos.
V. Zelenskis anksčiau apkaltino S. Witkoffą skleidžiant Rusijos naratyvus, kai JAV pasiuntinys pareiškė, kad taikos susitarimas su Rusija priklauso nuo okupuotų Ukrainos teritorijų statuso.
„Manau, kad ponas Witkoffas perėmė Rusijos pusės strategiją“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.
„Tai labai pavojinga, nes jis sąmoningai ar nesąmoningai, nežinau, skleidžia Rusijos naratyvus“, – teigė jis.
Šią savaitę S. Witkoffas po derybų su Kremliaus šeimininku Sankt Peterburge tvirtino, kad V. Putinas yra atviras galutinei taikai. Tai buvo jau trečias jų susitikimas nuo tada, kai D. Trumpas sausį grįžo į Baltuosius rūmus.
Praėjusį mėnesį V. Putinas atmetė JAV pasiūlymą dėl visiškų ir besąlygiškų paliaubų, nors Kyjivas pritarė šiai idėjai.
Jis taip pat pasiūlė nušalinti V. Zelenskį nuo pareigų, o tai sukėlė piktą D. Trumpo atsaką, kuris sakė, kad yra labai supykęs ant Rusijos lyderio.
Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu ketvirtadienį Vašingtone surengė derybas su JAV gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsethu, kuris paragino Prancūziją padidinti karines išlaidas, pareiškė Pentagono atstovas spaudai.
„Sekretorius paragino Prancūziją padidinti išlaidas gynybai ir kartu su kitomis NATO sąjungininkėmis prisiimti pagrindinę atsakomybę už Europos konvencinę gynybą“, – sakė atstovas spaudai.
