Rusiškų rublių Lietuvoje toli ieškoti nereikia – keityklos dar prekiauja šia valiuta. Už vieną eurą čia gautumėte 85 rublius, o nusipirktumėte už 95 rublius. Ir tai – nebe žemiausias kursas nuo karo pradžios.
Rusijai užpuolus Ukrainą, rublio vertė euro atžvilgiu smuko daugiau nei perpus, bet šiandien jis kainuoja tiek, kiek ir prieš karą.
„Rublio kursas euro atžvilgiu yra šiek tiek stipresnis, nei buvo prieš metus – beveik pilna apimtimi grįžo į prieškrizinį lygį“, – komentavo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Rublis euro atžvilgiu sustiprėjo dėl Rusijos centrinio banko veiksmų. Paprastai nuvertėjusia valiuta verslas ir gyventojai norėtų atsikratyti, tačiau kad taip neįvyktų, bankas per prievartą sukūrė dirbtinę rublio paklausą.
„Rublio apyvarta yra stipriai apribota. Vietiniai gyventojai praktiškai negali jos išsikeisti į eurus ar dolerius. Taip pat kompanijos, kurios parduoda produkciją, turi 80 proc. keisti į rublius, vos gavusios pajamas“, – aiškino finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Ne į bedugnę, o į aukštumas rublį kelia ir rekordinės Rusijos pajamos iš eksporto. Ekonomistas Ž. Mauricas skaičiuoja, kad pirmąjį ketvirtį iš eksporto Kremlius turėtų uždirbti apie 145 mlrd. eurų. Tokio pelno Rusija nematė nei per Krymo aneksiją, nei per 2009-ųjų pasaulinę krizę.
„Į Rusiją plūsta pinigai už energetinių žaliavų eksportą. Jie yra rekordiškai dideli, nes apimtys kol kas stipriai nekrito, kai kuriais atvejais nekrito visai, o kainos yra ženkliai pakilusios“, – sakė Ž. Mauricas.
Freepik.com nuotr.
Ekonomistai ragina nesuklysti: stiprėjantis rublis nereiškia, kad Vakarų sankcijos nuėjo šuniui ant uodegos. Atvirkščiai: pinigų vertė pakilo, bet rusai negali nusipirkti prekių, kurių nori.
Gerai, kad pas agresorių reikalai eina prastyn. Jis gal pradės geriau mąstyti.
„Už Rusijos rublį negali nusipirkti to, ko norėtum. Rusijos gyventojai negali važiuoti atostogų į Vakarų valstybes, negali nusipirkti paslaugų Vakarų valstybių greitojo maisto restoranuose, negali nusipirkti daugelio Vakarų valstybėse pagamintų prekių“, – kalbėjo ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Paklausa užsienio valiutai mažėja, todėl, kad nėra, kaip nupirkti tų prekių, nes įvestos sankcijos. Šituo požiūriu yra gerai, kad pas agresorių reikalai eina prastyn. Jis gal pradės geriau mąstyti“, – šnekėjo Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis.
Vakarų kompanijos nepaliauja sunkinti eilinių rusų gyvenimo. Neseniai amerikiečių kompanija „Airbnb“ uždraudė Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išsinuomoti būstą visame pasaulyje. O tai – pagrindinė šios įmonės veikla. Iki šiol „Airbnb“ nepripažino tik piniginių operacijų iš sankcionuojamų Rusijos bankų.
Ekonomistų teigimu, tolimesnė kryptis – rusiškos energijos embargas.
„Dabar tų užsienio valiutų Rusija nelabai gali kažkam panaudoti, bet galbūt kažkada, tolimoje ateityje, galės panaudoti, kai bus atšauktos sankcijos. Tam, kad Rusija negautų papildomų pajamų Vakarų valstybių valiutomis, galima nepirkti naftos ir dujų – ką padarė, pavyzdžiui, Lietuva“, – teigė N. Mačiulis.
Europa taip pat turėtų nepamiršti, kad Rusija pasiruošusi atmušti sunkius laikus. Rusijos centrinis bankas skelbėsi kovo 25 d. dar turintis 604 mlrd. dolerių rezervą.
„Centrinio banko prioritetas yra išlaikyti prieškarinį kursą. Jie stengsis tai daryti, bus svyravimai į vieną ar kitą pusę. Jei pinigų srautai iš užsienio nesustos, tai tas kursas ir bus panašus į šiandieninį“, – tikino M. Dubnikovas.
Lietuviškos keityklos skelbia, kad pigiausias rublis buvo kovo 9–10 dienomis, tada už vieną eurą buvo galima gauti 35 rubliais daugiau nei šiandien.
