2008-ųjų rugpjūtį Rusija surengė netikėtą puolimą prieš provakarietišką Sakartvelą, openkių dienų karas baigėsi rusų karių dislokavimu separatistiniuose Sakartvelo Pietų Osetijos ir Abchazijos regionuose, kuriuos Maskva pripažino nepriklausomais.

Nuo to laiko Rusija okupavo teritorijas šiaurėje ir vakaruose, kurios sudaro beveik penktadalį Sakartvelo teritorijos, ir įkūrė marionetines vyriausybes, kurios, pasak Tbilisio, neleido čia grįžti vietiniams kartvelams.

Sakartvelas teigia, kad Rusija šiose teritorijose gyvenantiems žmonėms taip pat neleido mokytis kartvelų kalbos mokyklose.

Antradienį EŽTT nurodė Rusijai nurodė Maskvai sumokėti kiek daugiau nei 253 mln. eurų už žalą, kurią patyrė daugiau nei 29 tūkst. aukų.

„Nevykdysime sprendimo“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Maskva pasitraukė iš EŽTT 2022 metais, pradėjusi plautaus masto invaziją į Ukrainą, tačiau teismas teigia, kad ji lieka atsakinga už visus iki tol padarytus pažeidimus.

Tačiau tai ne pirmas kartas, kai Maskva ignoruoja EŽTT sprendimus. Ji taip elgdavosi ir tuo metu, kai buvo Europos Tarybos narė.

Po 2008 metų karo Sakartvelas oficialiai nutraukė diplomatinius santykius su Rusija, tačiau valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ pradėjo neoficialiai gerinti santykius. Opozicija griežtai kritikuoja šį procesą.

Trečiadienį paklaustas, ar Maskvos atsisakymas sumokėti Sakartvelui už žalą nepakenks santykių gerinimui, D. Peskovas atsakė, kad tai „atskiras klausimas“.

Vakarų šalys nepripažįsta Maskvos įvykdytos okupacijos ir laiko Pietų Osetiją ir Abchaziją Sakartvelo teritorijos dalimi.