- Miglė Giri, Svajūnas Laukineitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) Andrzejus Duda sekmadienį Kyjive pareiškė, kad Rusija turės apmokėti jos kariuomenės sugriautų Ukrainos miestų ir kaimų atstatymą.
Tai jis pabrėžė sakydamas kalbą Ukrainos parlamente (Aukščiausioje Radoje).
A. Dudos žožiais, Lenkija pasiryžusi aktyviai dalyvauti atkuriant Ukrainą, tam prireiks specialių fondų.
„Artimiausiomis dienomis apie tai kalbėsiu su pasaulio lyderiais Davose. Tačiau nepamirškite, kad Ukraina pirmiausia turi būti atkurta agresoriaus sąskaita. Tokie yra istorinio teisingumo reikalavimai. Tai yra – Rusijos Federacijos sąskaita“, – pabrėžė jis.
A. Duda pridūrė, kad atėjo metas naujai Lenkijos ir Ukrainos geros kaimynystės sutarčiai. Jis pažymėjo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, jog geležinkelių ir kelių infrastruktūra tarp Ukrainos ir Lenkijos nėra geros būklės.
„Atėjo laikas kompensuoti šį vėlavimą. Lenkijos ir Ukrainos siena turėtų vienyti, o ne neatskirti. Dabar tai turėtų būti mūsų pagrindinis tikslas“, – pabrėžė A. Duda, kurio šis vizitas į Ukrainos sostinę – antras Ukrainos sostinėje nuo balandžio.
Įprasti verslo santykiai su Rusija nebeįmanomi
Lenkijos prezidentas sekmadienį pareiškė, kad po įtariamų masinių Ukrainos civilių žudynių ir kitų Rusijos karo nusikaltimų, „įprasti verslo santykiai“ su Rusija tapo neįmanomi.
Šimtai civilių kūnų buvo rasti Ukrainos sostinės priemiesčiuose, kuriuos anksčiau buvo užėmusi Rusijos kariuomenė, pavyzdžiui – Bučoje ir Borodiankoje. Be to, pietryčių Mariupolio uostamiestis virto griuvėsiais po kelias savaites trukusios Rusijos apgulties, per kurią, pasak Ukrainos valdžios institucijų, žuvo mažiausiai 20 tūkst. civilių gyventojų.
„Po Bučos, Borodiankos, Mariupolio su Rusija nebegalima turėti įprastų reikalų“, – Andrzejus Duda (Andžejus Duda) pareiškė Ukrainos parlamente sekmadienį, jame sakydamas pirmąją užsienio valstybės vadovo kalbą nuo vasario 24-ąją prasidėjusio karo.
„Sąžiningas pasaulis negali grįžti prie įprastų santykių, pamiršti nusikaltimus, agresiją, pamintas pagrindines teises“, – pridūrė jis.
A. Duda išreiškė apgailestavimą, kad kai kurios Europos šalys dėl savo ekonominių interesų ar politinių ambicijų paprašė Ukrainos „priimti tam tikrus Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimus“.
Kalbėdamas dalyvaujant Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui, jis perspėjo, kad menkiausia Ukrainos teritorijos ar suvereniteto nuolaida būtų „didelis smūgis“ Ukrainai ir Vakarams.
„Tik Ukraina turi teisę nuspręsti dėl savo ateities... Negali būti derybų ar sprendimų, priimamų už Ukrainos nugaros“, – sakė A. Duda ir gyrė šią valstybę už tai, kad ji apgynė Europą nuo „barbarų invazijos ir naujojo Rusijos imperializmo“.
Lenkijos prezidentas taip pat pabrėžė Lenkijos ir Ukrainos „istorinę sąjungą“, kalbėjo apie „bendrą šalių ateitį Europos Sąjungoje“ ir sakė, kad sėkminga Ukrainos narystė būtų Varšuvos nuopelnas.
Ukraina yra pateikusi paraišką įstoti į 27 šalių Europos bendriją, tačiau kai kurie jų lyderiai, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) ir Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą (Olafą Šolcą), pareiškė, kad šis procesas užtruks gana ilgai.
V. Zelenskis „Instagram“ žinutėje padėkojo A. Dudai už „vizitą, paramą ir tikrą draugystę“.
Apsilankė Kyjive
Rusijai tęsiant puolimą Ukrainos rytiniame Donbaso regione, Lenkijos prezidentas sekmadienį nuvyko į Kyjivą paremti ukrainiečių siekio integruotis į Vakarus ir tapo pirmuoju nuo karo pradžios užsienio lyderiu, pasakiusiu kalbą Ukrainos parlamente.
Ukrainiečių parlamentarai atsistoję plojo A. Dudai, o šis padėkojo jiems už garbę kalbėti ten, „kur plaka laisvos, nepriklausomos ir demokratinės Ukrainos širdis“, sakoma Lenkijos valstybinės naujienų agentūros PAP pranešime.
A. Dudos vizitas – antras Ukrainos sostinėje nuo balandžio – įvyko Rusijos ir Ukrainos pajėgoms dalyvaujant mūšiuose Donbase. Paskelbusi, kad perėmė visišką Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ kontrolę, Rusijos kariuomenė artilerijos ir raketų atakomis siekia išplėsti Maskvos remiamų Donbaso separatistų teritoriją.
Vėlai šeštadienį paskelbtame vaizdo pareiškime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėtį Donbase pavadino „tikrai sunkia“, bet sakė, kad jo šalies sugebėjimas kone tris mėnesius atlaikyti visapusišką karą „yra gera naujiena“.
V. Zelenskis akcentavo, kad Europos Sąjunga turėtų kuo greičiau svarstyti Ukrainos siekį įstoti į bloką.
„Noriu pabrėžti, kad mūsų europinės integracijos kelias yra ne vien politika, – sakė jis. – Tai gyvenimo kokybė. Tai faktas, kad ukrainiečiai gyvenimo vertybes supranta taip pat, kaip ir didžioji dauguma europiečių.“
Lenkija intensyvina savo pastangas siekdama įtikinti ES nares, labiau dvejojančias dėl Ukrainos narystės. Galima Ukrainos kandidatūra turi būti aptarta per viršūnių susitikimą Briuselyje birželio pabaigoje.
„Laisvojo pasaulio veidas – Ukraina“, – sekmadienį Ukrainos Aukščiausiajai Radai sakė A. Duda.
„Nepaisant didžiulio sugriovimo, nepaisant baisių nusikaltimų, didžiulių kančių, kurias kasdien patiria ukrainiečių tauta, rusų įsibrovėliai nepalaužė jūsų, jie nesugebėjo to padaryti ir aš tvirtai tikiu, kad jiems niekada nepavyks“, – sakė jis.
Lenkija, kuri nuo Rusijos invazijos pradžios priėmė milijonus ukrainiečių pabėgėlių, yra viena svarbiausių Ukrainos sąjungininkių ir tapo svarbiais vartais Vakarų į Ukrainą siunčiamai humanitarinei pagalbai ir ginklams.
Lenkija taip pat yra tranzito kelias į Ukrainą vykstantiems užsienio kovotojams, taip pat ir iš Baltarusijos, savanoriškai prisidedantiems prie kovos su Rusijos pajėgomis.
Rusija pastarosiomis dienomis suintensyvino pastangas užimti Severodonecką – pagrindinį Ukrainos kontroliuojamą miestą Luhansko srityje. Rusijos Generalinis štabas ryte paskelbė, kad Rusija taip pat ketina atnaujinti puolimą Slovjansko kryptimi.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NATO ginkluotosios pajėgos Europoje turi naują vyriausiąjį vadą1
Amerikiečių generolas Christopheris G. Cavolis pirmadienį per ceremoniją Monse Belgijoje perėmė pareigas iš į pensiją išeinančio savo tautiečio Todo Wolterso. Šis aukščiausią postą užėmė trejus metus. ...
-
Popiežius paneigė spėliones, kad rengiasi atsistatydinti
Popiežius Pranciškus paneigė spėliones, kad galimai rengiasi atsistatydinti. ...
-
Skandinavijos oro linijos SAS praneša: pilotai pradės streiką
Skandinavijos oro linijos SAS pirmadienį pranešė, kad po žlugusių derybų dėl atlyginimų jos pilotai ketina pradėti streiką. ...
-
Pareigūnė: Rusija moka šalies žurnalistams ir politikams už propagandą
Bulgarijos specialiosios tarnybos turi duomenų, kad Rusija moka po maždaug 2 tūkst. eurų per mėnesį visuomenės veikėjams, žurnalistams ir politikams už Kremliaus propagandos skleidimą šalyje. ...
-
Prancūzija nebeišvarys iš Ukrainos pabėgusių užsienio studentų
Prancūzijos vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad sustabdys iš Ukrainos dėl Rusijos invazijos pabėgusių užsienio studentų išvarymą. ...
-
Švedija ir Suomija surengė derybas dėl narystės NATO
Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį sėdo prie derybų stalo su NATO dėl oficialaus prisijungimo prie Aljanso proceso pradžios – istorinio žingsnio, kurį paskatino Rusijos karas Ukrainoje. ...
-
E. Macronas pertvarkė ministrų kabinetą, pakeitė išžaginimu kaltinamą ministrą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį pakeitė ministrą, atsidūrusį tyrimo dėl įtariamo išprievartavimo centre, dar kartą pertvarkydamas ministrų kabinetą. ...
-
Braižo juodžiausią scenarijų: naftos kainos šautų į „stratosferinį“ lygį
Naftos kainos, blogiausiu atveju, gali šauti į „stratosferinį“ lygį, pasiekdamos 380 JAV dolerių už barelį, jei Rusija, reaguodama į Vakarų sankcijas, reikšmingai sumažintų savojo „juodojo aukso“ pasiūlą, progn...
-
Ukraina dvejoja dėl dalyvavimo G20 viršūnių susitikime: priklauso nuo to, ar ten bus Rusija
Ukrainos dalyvavimas G20 viršūnių susitikime lapkritį Indonezijoje priklausys nuo karinės padėties šalyje artėjant tam laikui ir nuo to, ar dalyvaus Rusija. „Mūsų dalyvavimas priklauso nuo Rusijos Federacijos, ar ji ten bus“, ...
-
Vokietijos prezidentas: kada Ukraina sės prie derybų stalo su Rusija, nuspręs ji pati
Ukraina pati turi nuspręsti, kada jai sėsti prie derybų stalo su Rusija, partneriai Vakaruose Kyjivo neragins. Kaip praneša portalas „zn.ua“, tai interviu televizijos kanalui ZDF pareiškė Vokietijos prezidentas Frankas Walteris St...