Rusijos pareigūnai taip pat rengia vietos valdžios rinkimus keturiuose Ukrainos regionuose, kuriuos Maskva neteisėtai aneksavo praėjusiais metais – Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios srityse.

Balsavimas vyksta ir Krymo pusiasalyje, kurį Kremlius neteisėtai aneksavo 2014 metais. Balsavimą okupuotose Ukrainos teritorijose Kyjivas ir Vakarai pasmerkė kaip apgaulę ir tarptautinės teisės pažeidimą.

Tuo metu Maskvoje renkamas meras. Dabartinis sostinės vadovas Sergejus Sobianinas siekia perrinkimo ir vargu ar pralaimės rinkimuose, kur visi pretendentai yra iš Kremliaus remiamų partijų.

S. Sobianinas buvo paskirtas meru 2010 metais ir nuo to laiko du kartus laimėjo rinkimus: 2013-aisiais, nors jam iššūkį tąkart metė dabar įkalintas opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, ir 2018-aisiais.

Šiemet taip pat renkami 20 Rusijos regionų gubernatoriai.

16-oje Rusijos regionų rinkėjai renka vietos įstatymų leidžiamosios valdžios atstovus. Visoje šalyje taip pat vyksta daugybė balsavimų į miestų ir savivaldybių tarybas ir varžybos dėl kelių laisvų vietų Valstybės Dūmoje, Rusijos parlamento žemuosiuose rūmuose.

Daugumoje Rusijos regionų ir okupuotuose Ukrainos regionuose rinkimų apylinkės duris oficialiai atvėrė penktadienį. Balsavimas ten trunka tris dienas ir baigsis sekmadienį. Kituose regionuose rinkėjai gali balsuoti tik sekmadienį.

Tačiau okupacinė valdžia Donecke ir Zaporižioje jau nuo rugpjūčio pabaigos vykdė išankstinį balsavimą, o Chersone ir Luhanske jis prasidėjo keliomis dienomis vėliau.

Be to, daugiau nei 20 Rusijos regionų, įskaitant Maskvą, buvo įteisintas balsavimas internetu, nepaisant didelės opozicijos atstovų kritikos. Jie teigia, kad jis nėra skaidrus ir gali būti lengvai suklastotas. Internetinis balsavimas taip pat vyksta Kryme.

Svarbiausias klausimas Rusijos politikoje – karo ir taikos klausimas – apskritai nėra įtrauktas į darbotvarkę.

Politikos analitikas Abasas Galiamovas pažymi, kad šiuose rinkimuose beveik nėra įdomių varžybų, daugiausia dėl to, kad „svarbiausias klausimas Rusijos politikoje – karo ir taikos klausimas – apskritai nėra įtrauktas į darbotvarkę“.

„Rinkėjas tai jaučia, rinkėjas mato, kad tai neįdomu“, – interviu naujienų agentūrai AP sakė A. Galiamovas, kuris kadaise dirbo Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbų rašytoju.

Jis sakė, kad niekas nenori agituoti už karą, nes jis nėra populiarus ir tai paveiktų jų reitingus. Tuo pat metu neįmanoma agituoti prieš karą, nes „tau bus uždrausta kandidatuoti, tave pasodins į kalėjimą ir pavadins šalies priešu“.

Todėl visi kandidatai vengia šio klausimo, nurodė A. Galiamovas.

„Rinkėjai jaučia, kad rinkimuose kalbama ne apie tai, kas iš tikrųjų yra tikra ir svarbu. Rinkėjų aktyvumas bus minimalus. Tai tušti rinkimai“, – sakė analitikas.