Praėjusį mėnesį grupės „Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas vadovavo savo pajėgoms maište prieš aukščiausią Rusijos kariuomenės vadovybę ir sukėlė didžiulę gėdą Kremliui.

Vėliau J. Prigožinas atsisakė žygio į Maskvą ir sudarė susitarimą su Kremliumi, pagal kurį sutiko išvykti į kaimyninę Baltarusiją.

„Nėra jokios grėsmės dėl kovinio potencialo sumažėjimo tiek vidutinės trukmės, tiek ilgalaikėje perspektyvoje“, – Valstybės Dūmos gynybos komiteto vadovo Andrejaus Kartapolovo žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.

„Per [bandytą įvykdyti] maištą priešakyje nebuvo nė vieno „PMC Wagner“ samdinio, visi jie buvo stovyklose, – pridūrė jis. – Kalbant apie jų („PMC Wagner“) pakeitimą rezerve, yra kuo juos pakeisti.“

2022 metų vasarį pasiuntęs karius į Ukrainą, 2022-ųjų rugsėjį prezidentas Vladimiras Putinas įsakė surengti, ką jis pavadino daliniu kariniu šaukimu, kad būtų sustiprintos reguliariosios pajėgos – tai buvo pirmoji karinė mobilizacija Rusijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Šimtai tūkstančių vyrų buvo pašaukti į kariuomenę, o dar dešimtys tūkstančių pabėgo į užsienį.

Birželio 13 dieną, prieš „Wagner“ sukilimą, V. Putinas žurnalistams teigė, kad papildomos mobilizacijos nereikia.

„Wagner“ grupuotė atliko svarbų vaidmenį užimant kelis Rytų Ukrainos miestus, įskaitant Bachmutą, po masinio verbavimo Rusijoje.

V. Putinas tvirtino, kad maištininkai per savo sukilimą nesulaukė paramos.

Iš pradžių jis pasmerkė maištaujančius „Wagner“ kovotojus kaip išdavikus ir pažadėjo griežtai juos nubausti, tačiau, maištui pasibaigus, V. Putinas leido kovotojams grįžti į savo namus, prisijungti prie reguliariosios kariuomenės arba išvykti į Baltarusiją.

Rusijos valdžios propagandos ruporu vadinamas populiarus televizijos laidų vedėjas Dmitrijus Kiseliovas sekmadienį apkaltino „Wagner“ vadovą, kad šis, gavęs milijardines valstybės lėšas, „išklydo iš kelio“, formuojantis naujam Maskvos naratyvui.