Negailestingas ir korumpuotas lyderis, turintis privačią armiją ir užsitikrinęs savo neramaus regiono faktinę nepriklausomybę – taip Rusijos opozicija apibūdina Čečėnijos prezidentą Ramzaną Kadyrovą antradienį paskelbtoje naujoje ataskaitoje.

Ataskaitoje „Grėsmė nacionaliniam saugumui“, kurios autorius – iškilus opozicijos veikėjas Ilja Jašinas, teigiama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas leido R.Kadyrovui paversti Čečėnją savo asmeniniu lenu, beveik nekontroliuojamu centrinės vyriausybės.

„Mes nusistatę prieš korumpuotą, pavojingą režimą, keliantį pavojų Rusijai ir Čečėnijai“, – sakė I.Jašinas per spaudos konferenciją, kurią pamėgino nutraukti policija, esą gavusi pranešimą apie padėtą bombą.

„Dabartinį režimą Čečenijoje galima apibūdinti kaip vieno asmens valdymą“, – pabrėžė I.Jašinas.

R.Kadyrovas jau seniai kritikuojamas dėl žmogaus teisių pažeidimų. Jis geležiniu kumščiu valdo Čečėniją nuo tada, kai iškilo į valdžią po savo tėvo Achmato Kadyrovo nužudymo 2004 metais. Buvęs sukilėlis Čečėnijos prezidentu oficialiai tapo 2007-aisiais.

Pats R.Kadyrovas šią I.Jašino ataskaitą internete paskelbė anksčiau negu ji buvo pristatyta žiniasklaidai, ir pareiškė, kad tas dokumentas yra „ne kas kita, tik plepalai“.

Ši 65 puslapių ataskaita buvo paskelbta likus kelioms dienoms iki Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo Maskvos centre pirmųjų metinių. B.Nemcovo bendražygiai teigia, kad šio Kremliaus kritiko nužudymą veikiausiai organizavo R.Kadyrovo artimiausia aplinka.

Penkiems čečėnams, tarp jų – tos Šiaurės Kaukazo respublikos Vidaus reikalų ministerijos pajėgų bataliono vado pavaduotojui, buvo pateikti kaltinimai pernai vasario 27 dieną nužudžius B.Nemcovą, bet šios žmogžudystės užsakovai nebuvo sulaikyti.

I.Jašinas, kuris buvo artimas B.Nemcovo bendražygis, sakė, kad naujausią ataskaitą parengė remdamasis viešai prieinamais šaltiniais, siekdamas parodyti, kad R.Kadyrovo valdymas Čečėnijoje dabar kelia grėsmę visai Rusijai.

Maskva kovėsi su čečėnų separatistais dviejuose žiauriuose karuose 1994–1995 ir 1999–2009 metais, bet dabar tame regione padėtis stabilizavosi, R.Kadyrovui malšinant bet kokias nepaklusnumo apraiškas, nors islamistai kovotojai išlieka aktyvūs Čečėnijoje ir kituose Šiaurės Kaukazo regionuose.

Tačiau I.Jašinas sako, kad V.Putino politika suteikti R.Kadyrovui visišką veiksmų laisvę Čečėnijoje mainais į lojalumą ir santykinę ramybę tame regione dabar grasina atsisukti prieš Kremlių.

„Putinas Čečėnijoje padėjo delstinio veikimo bombą, kuri gali vesti į trečią Čečėnijos karą arba kokią nors kitokią krizę“, – pabrėžė aktyvistas.

Opozicijos duomenimis, R.Kadyrovas dabar asmeniškai kontroliuoja apie 30 tūkst. kovotojų, kurie formaliai pavaldūs Rusijos VRM, bet iš tikrųjų ištikimi tik respublikos prezidentui.

R.Kadyrovas neseniai išprovokavo tarptautinės bendruomenės pasipiktinimą virtine viešų grasinimų įtakingiems Kremliaus kritikams.

Vasario 1 dieną jis savo „Instagram“ paskyroje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matomi tarsi per snaiperio šautuvo taikiklį stebimi buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas, vadovaujantis opozicijos koalicijai RPR-PARNAS, ir jo pavaduotojas Vladimiras Kara-Murza.

Praėjusį mėnesį Čečėnijos lyderis prokremliškame dienraštyje „Izvestija“ paskelbė ilgą straipsnį, kuriame tūžmingai pliekė V.Putino kritikus, vadindamas juos „gauja šakalų, svajojančių apie mūsų valstybės sunaikinimą“.