Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Kirilas penktadienį pagerbė Estijos žmones, Sovietų Sąjungos laikais deportuotus į Rusijos Tolimuosius Rytus, akivaizdžiai demonstruodamas pastangas susitaikyti dėl šio vis dar opaus klausimo.

Ultrakonservatyvių pažiūrų dvasininkas Kirilas, kuris yra artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, padėjo gėlių Taline prie Gedulo memorialo (Lindos paminklo) dešimtims tūkstančių estų, pradėtų tremti į Sibirą 1941 metų birželio 14-ąją, atminti.

Tai buvo pirmasis masinis sovietų vykdytas estų trėmimas į Rusijos Tolimuosius Rytus ir jau seniai yra sunkus dvišalių santykių klausimas.

Tarp daugiau kaip 10 tūkst. be teismo į Sibirą ištremtų žmonių buvo maždaug ir 3 tūkst. rusakalbių. Į Sibirą buvo išvežti iš esmės visi baltagvardiečiai, monarchistų jaunimo, studentų, švietimo organizacijų nariai, taip pat – praktiškai visi žinomi Estijos verslininkai ir fabrikantai rusai su šeimomis.

Dauguma jų vėliau buvo sušaudyti ar mirė nuo bado, ligų, nežmoniškų gyvenimo sąlygų.

Estijai 1991 metais atsiskyrus nuo byrančios Sovietų Sąjungos, birželio 14-oji buvo paskelbta oficialia gedulo diena.

Patriarchas Kirilas per ceremoniją pareiškė, kad tokios kančios „niekada neturėtų pasikartoti“, sakydamas žurnalistams: „Tikiuosi, kad santykiai tarp mūsų šalių gerės ir vystysis.“

Kirilas taip pat pagerbė Sovietų Sąjungos karius, žuvusius Estijoje per Antrąjį pasaulinį karą, nors tai prieštaringai vertinamas šalyje, kurioje Raudonoji armija laikoma užsienio okupante.

Kirilas taip pat susitiko su Estijos centro dešiniosios vyriausybės premjeru Andrusu Ansipu ir centro kairiajai stovyklai atstovaujančiu jo varžovu Talino metu Edgaru Savisaru, vadovaujančiu pagrindinei opozicijos partijai, kuri yra populiari tarp rusų mažumos, sudarančios nemenką šalies gyventojų dalį.

Maždaug 300 tūkst. iš 1,3 mln. Estijos gyventojų yra rusai, kurių šeimos į Estiją atvyko daugiausia po Antrojo pasaulinio karo, ją užėmus sovietams.

Patriarchas Kirilas šeštadienį aplankys vienuolyną ir vadovaus pamaldoms, o sekmadienį susitiks su Estijos Liuteronų Bažnyčios galva arkivyskupu Andresu Pederiu Taline, kur taip pat pašventins vieną naują ortodoksų cerkvę.

Tik maždaug trečdalis Estijoje gyvenančių rusų yra jos piliečiai, turintys teisę balsuoti.

Dauguma estų save laiko pasaulietiškais žmonėmis ir tik 29 proc. per 2011 metų gyventojų surašymą sakė, kad yra tikintys.

Maždaug 16 proc. jų sakė, kad yra rusų ortodoksai, o 10 proc. nurodė, kad priklauso Liuteronų Bažnyčiai.

Šiuo metu Maskvos patriarchato Estijos Ortodoksų Bažnyčia vienija 31 parapiją. Dvasininkų yra 60: metropolitas, vyskupas vikaras, 45 kunigai ir 13 diakonų.