Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas atleido į oficialios žiniasklaidos kritikos ugnį patekusį Maskvos merą Jurijų Lužkovą.

Kaip antradienį pranešė Kremliaus spaudos tarnyba, valstybės vadovas pasirašė įsaką "Dėl pirmalaikių Maskvos mero įgaliojimų nutraukimo".

"Atleisti Jurijų Michailovičių Lužkovą iš Maskvos mero pareigų netekus Rusijos Federacijos prezidento pasitikėjimo", rašoma D.Medvedevo įsake.

Šalies konstitucijoje numatyta teisė valstybės vadovui atleisti jo pasitikėjimą praradusius Maskvos merą ir regionų gubernatorius.

Sostinės meras atleistas tokiu metu, kai Kremlius stengiasi pakeisti įtakingus regionų lyderius. Per pastaruosius metus iš postų pasitraukė visa virtinė Federacijos subjektų vadovų, kuriuos nuo 2005 metų skiria prezidentas.

Kremliaus spaudos tarnyba nurodė, kad prezidentas, kuris šiuo metu su vizitu lankosi Kinijoje, laikinai eiti Maskvos mero pareigas paskyrė už statybų sektorių atsakingą vicemerą Vladimirą Resiną.

J.Lužkovas sostinės vadovo postą užėmė daugiau nei 18 metų. Jo įgaliojimų turėjo baigtis 2011 metais.

Gandai apie galimą 74 metų J.Lužkovo atsistatydinimą pasklido prieš tris savaites, kai žiniasklaidoje gerokai padaugėjo Maskvos merą ir jo antrąją žmoną, bendrovės "Inteko" vadovę Jeleną Baturiną, kritikuojančios medžiagos.

Pastarąjį mėnesį per visus pagrindinius šalies televizijos kanalus buvo parodyta virtinė kritiškų dokumentinių filmų ir laidų apie J.Lužkovą ir daugybę su jo vardu siejamų skandalų.

J.Lužkovas seniai negali atsiginti kaltinimų dėl korupcijos, susijusių su žmonos J.Baturinos, kuri, žurnalo "Forbes" duomenimis, užima trečiąją vietą pasaulyje pagal asmeninio kapitalo dydį tarp moterų, veikla. Žiniasklaida pabrėžia, kad ji sėkmingiausiai plėtojo verslą būtent Maskvoje.

Meras taip pat sulaukė kritikos, esą rekonstrukcijos dingstimi sostinėje naikinami istoriniai pastatai.

Be to, rugpjūtį J.Lužkovas sulaukė viešos Kremliaus kritikos už sprendimą išeiti atostogų tokiu metu, kai Maskva duso nuo dūmų iš miškų ir durpynų gaisrų.

Per beveik du dešimtmečius, kai prie Rusijos sostinės vairo stovėjo J.Lužkovas, Maskva iš pilko ir niūraus sovietinės architektūros miesto virto prabanga tviskančiu megapoliu, įkūnijusiu staigų Rusijos ekonomikos augimą ir jos opiausias problemas.

Karingu būdu garsėjantis J.Lužkovas, kurio neatskiriama įvaizdžio dalimi tapo plokščia proletariška kepurė, buvo galingiausias tarp Rusijos Federacijos regionų lyderių, valdęs neginčijamą šalies prekybinę ir politinę sostinę su 320 mlrd. JAV dolerių ekonomika.

J.Lužkovas taip pat buvo ilgiausiai savo pareigas ėjęs vadovas - Maskvos meru netrukus po Sovietų Sąjungos žlugimo jį paskyrė Borisas Jelcinas. Jis išsaugojo postą prezidentaujant Vladimirui Putinui, taip pat vėliau valstybės vadovu tapus dabartinio premjero protežė D.Medvedevui.

Turėdamas galingą politinį aparatą J.Lužkovas sugebėjo slopinti visuomenės nepasitenkinimą sostinėje ir garantavo V.Putino valdančiajai partijai "Vieningoji Rusija" milijonus balsų nacionaliniuose rinkimuose.

Vieno iš paskutinių valdžios sunkiasvorių, kurie prezidentaujant B.Jelcinui valdė regionus kaip savo feodus, pasitraukimas atveria kelią didesnės kontrolės siekiančiam Kremliui paskirti jaunesnį ir labiau įtakai pasiduodantį 10,5 mln. gyventojų turinčios sostinės vadovą.

J.Lužkovas Maskvos meru buvo paskirtas 1992 metais B.Jelcino įsaku. Jis tris kartus buvo perrinktas į šį postą. 2007-aisiais Maskvos dūmos deputatai patvirtino J.Lužkovo paskyrimą meru penktai kadencijai.