Kijeve prasidėjo Vakarų globojamos „nacionalinės vienybės“ derybos

Ukrainos lyderiai Kijeve trečiadienį pradėjo „nacionalinės vienybės“ derybas, kurias skatina Vakarai, besistengiantys numalšinti šią šalį apėmusią krizę.

Laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas, Aukščiausiojoje Radoje atidarė posėdį, kuriame dalyvauja vyriausybės pareigūnai, įstatymų leidėjai ir buvę lyderiai, bet tarp jų nėra prorusiškųjų separatistų, sukėlusių maištą rytuose. Tarp jų yra ir Bažnyčios vadovai bei ESBO atstovas, vokiečių diplomatijos veteranas Wolfgangas Ischingeris (Volfgangas Išingeris).

O.Turčynovas pasakė, kad Kijevas pasirengęs išklausyti prorusiškus sukilėlius rytuose, bet nenusileis jų „šantažui“.

„Tie, kurių rankose ginklas, kurie kariauja karą su savo šalimi ir diktuoja kaimyninės šalies valią, atsakys prieš įstatymą. Mes nenusileisime šantažui, – pareiškė prezidentas. – Mes esame pasirengę išklausyti žmones rytuose, bet jie neturi šaudyti, plėšti ar užiminėti vyriausybės pastatus“.

O.Turčynovas dar pasakė, kad karštai diskutuojama Rusijos surengta Krymo aneksija kovo mėnesį kainavo šaliai apie 100 mlrd. JAV dolerių.

„Krymo okupacija atnešė nuostolių už daugiau kaip 100 mlrd. JAV dolerių (73 mlrd.eurų)“, – pareiškė jis pabrėždamas, kad Rusijos „agresija nesibaigė“, o plinta į (Ukrainos) rytus, kur Kijevas kovoja su ginkluotais maištininkais.

Ukraina yra prie pilietinio karo slenksčio, sako Rusijos diplomatijos vadovas

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad Ukraina yra prie pilietinio karo slenksčio, todėl bus sudėtinga surengti laisvus ir sąžiningus vėliau šį mėnesį numatytus prezidento rinkimus.

„Kai ukrainiečiai žudo ukrainiečius, manau, kad priartėti arčiau prie pilietinio karo nebeįmanoma“, – sakė ministras interviu televizijai „Bloomberg“.

S.Lavrovas pridūrė, kad „Ukrainos rytuose ir pietuose vyksta karas, tikras karas, su sunkiaisiais ginklais“.

„Ir jeigu tai padeda laisviems ir sąžiningiems rinkimams, aš nežinau, kas yra laisva ir sąžininga“, – sakė jis.

Ukrainoje gegužės 25 dieną rengiami prezidento rinkimai.

Tačiau trapi laikinoji vyriausybė, valdanti šalį po Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo vasario mėnesį, tęsia puolamąją operaciją prieš separatistus, kurių daugiausia šalies rytuose ir kurie dviejose srityse paskelbė nepriklausomybę po surengtų referendumų.

S.Lavrovas primygtinai reikalauja, kad sukilėlius būtina įtraukti į Vakarų palaikomas apskritojo stalo „nacionalinės vienybės derybas“, kurias globoja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), pasiūliusi tam tikras „kelio gaires“, nesisekant vykdyti praėjusį mėnesį Ženevoje pasirašytą susitarimą.

„Manome, kad norint, jog šis nacionalinis dialogas pavyktų, labai būtina, užtikrinti lygų visų Ukrainos regionų dalyvavimą“, – sakė jis.

Turima omenyje ne tik separatistai rytuose ir pietuose, „bet ir vakarų regionai, kur taip pat esama klausimų, susijusių su mažumos apsisprendimu“, pažymėjo Rusijos diplomatijos vadovas.

Tačiau jis dar tvirtino, kad Maskva neturi „jokių ketinimų“ siųsti karius į rytų Ukrainą po ten vykusio referendumo, priešingai negu Kremlius veikė Kryme, kurį galiausiai aneksavo.

„Mes gerbiame šio referendumo rezultatus ir mes neturime jokių ketinimų siųsti kariuomenę bet kur“, – sakė S.Lavrovas.

Be kita ko jis prakalbo apie „didžiulį įtarimą“, kad Ukrainoje veikia samdiniai iš Vakarų.

„Turime labai didelių įtarimų, kad tai gali būti tiesa“, – nurodė S.Lavrovas.

Kai Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) perspėjo, kad Rusijos ekonomikos laukia stagnacija, o Ukrainos – recesija, S.Lavrovas atmetė JAV ir ES sankcijų Rusijai grėsmę.

„Nemanau, kad ekonominės sankcijos yra svarstomos rimtai, turint omenyje Vakarų atsakomybę tarptautinei ekonominei sistemai“, – pažymėjo jis.

Vokietijos vicekancleris: ES padarė klaidų dėl Ukrainos

Europos Sąjunga (ES) iš dalies kalta dėl krizės Ukrainoje, kai savo veiksmais iš pat pradžių sudarė įspūdį, kad Kijevas turi pasirinkti tarp Rusijos ir Bendrijos, trečiadienį pareiškė Vokietijos vicekancleris.

Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis), kuris taip pat yra ekonomikos ir energetikos ministras, taip pat pabrėžė, jog neteisina Rusijos prezidento Vladimiro Putino intervencijos į buvusią sovietinę satelitę.

„Žinoma, ES taip pat padarė klaidų, tačiau tai nepateisina Rusijos elgesio“, - sakė vicekancleris interviu dienraščiui „Rheinische Post“, turėdamas galvoje Briuselio pernai pateiktą pasiūlymą Kijevui pasirašyti asociacijos sutartį.

„Nebuvo išmintinga sudaryti įspūdį Ukrainoje, kad jie turi pasirinkti tarp Rusijos ir ES. Tačiau dar kartą pabrėžiu: tai nebuvo ir nėra šalies įstūmimo į chaosą pateisinimas“.

Geras V.Putino bičiulis, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrėderis), kuris, kaip ir S.Gabrielis, yra socialdemokratas, sulaukė prieštaringų vertinimų pareiškęs, kad ES padarė „esminę klaidą“, „ignoruodama tai, jog Ukraina yra kultūriškai smarkiai susiskaldžiusi šalis“.

S.Gabrielis savo interviu, kuris paskelbtas trečiadienį, kai Ukrainoje turi prasidėti apskritojo stalo nacionalinės vienybės derybos, sakė, kad „Rusija, prezidentas V.Putinas turi raktą“ į krizės sureguliavimą.

„Jis turi panaudoti savo įtaką prorusiškiems separatistams ir užtikrinti, jog toliau nebebus eskaluojamos emocijos ir nacionalizmas. Putinas turi prisiimti atsakomybę“, - sakė vicekancleris.

Vokietijos užsienio reikalų ministrui F.-W.Steinmeieriui tęsiant diplomatines pastangas tarpininkauti sprendžiant krizę, S.Gabrielis pabrėžė, jog Berlynas laikosi požiūrio, kad „būtina išvengti bet kokio pobūdžio karinio konflikto“.

„Pasikartojantis reikalavimas įtraukti Ukrainą į NATO išties yra absurdiškas“, - sakė vicekancleris ir pridūrė: „Jei tai jau būtų nutikę, dabar būtume pačiame konfrontacijos įkarštyje“.

Ukrainoje po kruvinos dienos kariuomenei rengiamos apskritojo stalo derybos

Ukrainoje trečiadienį rengiamos apskritojo stalo „nacionalinės vienybės“ derybos, kurios vyks po kruvinos dienos vyriausybinėms pajėgoms, per kurią jos neteko daugiausiai karių nuo tada, kai buvo pradėtas puolimas prieš prorusiškus separatistus šalies rytuose.

Septyni ukrainiečių kariai antradienį žuvo patekę į maištininkų pasalą netoli separatistų kontroliuojamo Kramatorsko miesto, o šis išpuolis išryškino būtinybę Europai skubiai imtis naujų diplomatinių pastangų išspręsti prie jos slenksčio vykstančią krizę.

Europos valstybių lyderiai pasisakė už tai, kad trečiadienio derybos Kijeve, kurios rengiamos pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) parengtą „kelio gairių“ planą, būtų kiek įmanoma labiau inkliuzyvios.

Susitikime, kurio pradžia numatyta 13 val. 30 min. Grinvičo (16 val. 30 min. Lietuvos) laiku, ketina dalyvauti vyriausybės pareigūnai, įskaitant premjerą Arsenijų Jaceniuką, įstatymų leidėjai, buvusios valdžios atstovai bei vėliau šį mėnesį numatytų prezidento rinkimų kandidatai.

Tačiau prie derybų stalo nebus separatistų, kurie nuo balandžio pradžios kontroliuoja daugiau nei dešimt miestų šalies rytuose.

„Ukrainos vadovybė atvira inkliuzyviam nacionalinės vienybės dialogui“, - sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.

„Tačiau neįmanoma turėti reikalų su teroristais, kurių tikslas - sugriauti ne tik nacionalinę vienybę, bet ir patį Ukrainos valstybingumą“, - pažymima trečiadienį ministerijos atstovo spaudai paskelbtame pareiškime.

Jis apkaltino Rusiją, kad ji žaidžia „nešvarų žaidimą“, „šališkai“ interpretuodama ESBO „kelio gairių“ planą, ir pareikalavo Maskvos atitraukti savo pajėgas nuo Ukrainos sienos.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad šios derybos suteikia „gerą galimybę“ rasti išeitį iš rimčiausios krizės Maskvos ir Vakarų santykiuose nuo Šaltojo karo laikų.

„Kuo plačiau atstovaujama apskritojo stalo diskusijose, tuo geriau“, - sakė ji antradienį, tačiau pridūrė, jog ten nėra vietos tiems, kurie remia smurtą.

A.Merkel tai pareiškė kitą dieną po Vokietijos užsienio reikalų ministro Franko-Walterio Steinmeierio (Franko-Valterio Šteinmejerio) vizito Kijeve, į kurį jis nuvyko paremti pastangų pradėti nacionalinį dialogą tarp vyriausybės ir separatistų prieš gegužės 25 dieną numatytus prezidento rinkimus.

Trečiadienį rengiama apskritojo stalo diskusija, kuriai vadovaus vokiečių diplomatijos veteranas Wolfgangas Ischingeris (Volfgangas Išingeris), „žinoma, yra tik pradžia“, pripažino F.-W.Steinmeieris.

Europos Sąjungos lyderiai padidino spaudimą Rusijai, pirmadienį įvedę naujas sankcijas, ir įspėjo Maskvą, kad bus imtasi dar griežtesnių baudžiamųjų priemonių, jei prezidento rinkimai Ukrainoje žlugs.

Rusija išreiškė paramą ESBO parengtam „kelio gairių“ planui, tačiau apkaltino provakarietišką Ukrainos vadovybę, kad ji atsisako pradėti „realų dialogą“ su separatistais.

Maskva reikalauja, kad Kijevas nutrauktų karinę operaciją rytuose, jei maištininkai pritars taikos iniciatyvai, ir tvirtina, kad derybos dėl Ukrainos regionų teisių turi įvykti iki prezidento rinkimų.

Nerimą dėl Ukrainos ateities sustiprino pramoniniuose Luhansko ir Donecko regionuose savaitgalį separatistų surengti referendumai, kuriuose triuškinama dauguma balsavusių rinkėjų pasisakė už nepriklausomybę nuo Kijevo.

Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas šį balsavimą pavadino „propagandos farsu be jokio teisinio pamato“.

Vakarai taip pat atsisakė pripažinti šį „nelegitimų“ balsavimą, būgštaudami, kad tai gali paskatinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną skubiai aneksuoti tas sritis - kaip buvo padaryta su Krymu kovo mėnesį.

Donecko srities gubernatorius Serhijus Taruta antradienį pareiškė, kad tie referendumai buvo ne kas daugiau nei „viešosios nuomonės tyrimas“.

„O dėl „Donecko liaudies respublikos“ - tokia respublika nei teisiškai, nei politiškai neegzistuoja, - sakė jis. - Tėra tik sugalvotas pavadinimas, nieko daugiau“.

Maskva savo ruožtu pareiškė „gerbianti“ įvykusius referendumus ir paragino Kijevą pradėti derybas su separatistais rytiniuose regionuose, kur gyvena 7 mln. iš 46 mln. Ukrainos gyventojų.

Ukrainos prezidentas nebus visiškai teisėtas, sako Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas

Ukrainos prezidentas, kuris turi būti išrinktas gegužės 25 dieną, nebus visiškai teisėtas, interviu, kuris buvo parodytas trečiadienį, sakė Rusijos žemųjų parlamento rūmų pirmininkas.

„Laikome dabartinį Ukrainos režimą neteisėtu. Žinoma, režimo ar gegužės 25 dieną išrinkto prezidento, jei rinkimai įvyks, legitimumo laipsnis, mano nuomone, nebus visiškas“, – sakė Sergejus Naryškinas valstybės kontroliuojamai televizijai „Rossija-24“.

Jis įtikinamais pavadino separatistinio referendumo Ukrainos pietryčiuose rezultatus, nors jis buvo surengtas su trūkumais.

„Tomis sąlygomis, kokiomis dabar gyvena ir Donbasas, ir Luhansko sritis, vadinamosios Kijevo valdžios vykdomos baudžiamosios operacijos sąlygomis, nuostabu, kad pavyko surengti referendumą – taip, su pažeidimais, taip, su klaidomis“, – sakė jis.