Antrankiai ir laisvė

Vienos mažiausių pasaulyje valstybių nemalonumų šaltinis – Monake gyvenantis Dmitrijus Rybolovlevas. Rusijoje chemijos pramonės kompanijas valdęs verslininkas, Prancūzijos lygoje žaidžiančio futbolo klubo "Monaco" savininkas, Kipro banko pagrindinis akcininkas kaltinamas korupcija ir prekyba poveikiu.

Analogiški nemalonumui užgriuvo ir buvusį Monako teisingumo ministrą Philippe'ą Narminą, kunigaikštystės vyriausybės patarėją vidaus reikalų klausimais Paulą Masseroną bei du kriminalinių nusikaltimų tyrimu užsiimančių struktūrų vadovus. Pareigūnams pateikti kaltinimai dėl prekybos poveikiu, pasyvios korupcijos ir tyrimo paslapties viešinimo.

Pats rusas buvo trumpam sulaikytas lapkričio 6-ąją, jo ištaiginguose apartamentuose Monake atlikta krata, tačiau naktį pralaikytas areštinėje buvo paleistas.

Monakas ir Prancūzija ūžia nuo gandų, kurių pagrindinė tema – kuo baigsis precedento neturinti istorija, prasidėjusi nuo prekybos menu, bet galiausiai virtusi tragikomedija su banalias pakišas imančiais kunigaikštystės pareigūnais, dovanojamais tradiciniais rusiškais virduliais, paslaptis plepančiomis moterimis ir neskaidrią veiklą trumposiomis žinutėmis aptarinėjančiomis advokatėmis.

Lemtinga pažintis

Monako teisėsaugos darbotvarkėje D.Rybolovlevo pavardė atsirado 2015 m., kai jis apkaltino šveicarą Yvesą Bouvier apgaulės būdu išviliojus milijardą JAV dolerių.

Anot milijardieriaus, Y.Bouvier apgavo jį įsigyjant 38 meno kūrinius, už kuriuos per dešimtmetį paklojo daugiau nei 2,1 mlrd. JAV dolerių. Monako teisėsaugai D.Rybolovlevo komandos pretenzijų pakako, kad būtų pradėta tirti Y.Bouvier veikla.

Y.Bouvier ir D.Rybolovlevo partnerystė prasidėjo 2002-aisiais, kai patartas artimos bičiulės, bulgarų kilmės Monako rezidentės Tanios Rappo, rusas pasinaudojo šveicaro paslauga: paliko saugoti pastarajam priklausančiame vadinamajame "laisvajame uoste" Marco Chagallo kūrinį "Didysis cirkas". Už 5 mln. eurų įsigytas kūrinys buvo pirmasis ruso pirkinys kolekcijai, kurioje vėliau atsidūrė dešimtys meno šedevrų.

Y.Bouvier pasisiūlė konsultuoti naująjį pažįstamą patikrinti kūrinio nuosavybės dokumentus, o vėliau pardavė ruso kolekcijai tinkančių Vincente'o van Gogho, Pablo Picasso, Amadeo Modiglianio, El Greco, Auguste'o Rodino kūrinių. Ruso kolekcija nebuvo gausi, tačiau rekordinės vertės. Honkonge registruota įmonė "MEI Invest Bouvier" sudarydavo sutartį dėl meno kūrinių pardavimo su Mergelių salose registruotomis D.Rybolovlevo įmonėmis "Xitrans" ir "Accent". Pagal šį dokumentą, Y.Bouvier kompanijai būdavo sumokama už meno kūrinių gabenimą ir draudimą.

D.Rybolovlevo kolekcijoje dar neseniai buvo ir paskutinis privačiose rankose esantis Leonardo da Vinci šedevras "Pasaulio gelbėtojas". Tiesa, visai neseniai jį įsigijo kitas garsus žmogus – Saudo Arabijos kronprincas Mohammedas bin Salmanas.

Nemalonumai gimtinėje

Kaip vėliau pasakojo Y.Bouvier, meno kūrinių kolekciją D.Rybolovlevas kūrė ne dėl ypatingos meilės dailei – apie meną jis esą išvis neturėjo jokio supratimo, bet kaip saugią investiciją.

Savo saugumu D.Rybolovlevas rūpinosi kaip ir visi miglotomis aplinkybėmis pralobę rusai. "Jo tikslas vienas – saugiai suslėpti savo milijardus", – verslininką su kitais po pasaulį pabirusiais rusų turtuoliais lygino Prancūzijos žiniasklaida.

Nors, skirtingai nei prieš du dešimtmečius, kai vos išvengė kalėjimo bausmės už vieno rusų verslininko žmogžudystę, Europoje apsigyvenęs D.Rybolovlevas jau buvo ne šiaip turtingas, bet labai turtingas. Tačiau baimė jo neapleido. Y.Bouvier teigimu, dailės šedevrus rusas laikydavo saugyklose, o namuose pasikabindavo kopijas: taip buvę saugiau, jei vieną dieną jo turtas būtų konfiskuotas.

Savo pajamas jis bandė paslėpti pirkdamas nekilnojamąjį turtą, prabangias transporto priemones. Anot "Paris Match", D.Rybolovlevui priklauso gražiausi apartamentai Monake: už 1 600 kv. m būstą jis paklojo 280 mln. eurų. Vienu metu D.Rybolovlevui priklausė ir aktoriaus Willo Smitho vila Havajuose, dvi Graikijos salos, sala Dubajuje, iš Donaldo Trumpo pirkta vila "Maison de L’Amitie", vasarnamis su hamamu Šveicarijos kalnuose, Gštade, penthauzas Niujorke ir Londone, namai Paryžiuje, jachta, keli lėktuvai.

2008-aisiais, po avarijos pagrindinėje kalio kasykloje, tuomečio Rusijos vicepremjero Igorio Sečino iniciatyva D.Rybolovlevui priklausančioje įmonėje "Uralkalij" prasidėjo įtartini tikrintojų vizitai. Pastarąją įmonę – kaip ir daugumą kitų – į chemijos pramonės ir finansų verslą galutinai paniręs diplomuotas kardiologas iš Permės įsigijo Rusijoje kilus privatizacijos bangai.

D.Rybolovlevas tuo pat metu sulaukė ir primygtinių rekomendacijų parduoti kontrolinį kalio gamyklos paketą, todėl neabejota, kad patikrinimai – būdas sumažinti akcijų kainą. Beje, apie dviprasmišką susitikimą su Rusijos valdžios atstovais pasakojo pats D.Rybolovlevas. Atvirumo valandėlei Kipro teisme jis ryžosi per skandalingas skyrybas su žmona.

Galiausiai įmonės akcijas D.Rybolovlevas pardavė buvusio Valstybės Dūmos nario milijardieriaus Suleimano Kerimovo vadovaujamai investicijų grupei. Jau netrukus už dalį pinigų įsigijo Kipro banko akcijų.

2017-ųjų pavasarį "Forbes" D.Rybolovlevo turtą vertino 7,3 mlrd. dolerių ir skyrė jam 190-ąją vietą turtingiausių pasaulio verslininkų sąraše.

Philippe'as Narminas

Ložėje su kunigaikščiu

Kipro pilietybę turintis, į šioje saloje daug investavęs (ir į ryšius su valdžios atstovais, tarp kurių – korupcija kaltinamas buvęs salos generalinis prokuroras) D.Rybolovlevas bandė įsitvirtinti Šveicarijoje. Ten praleido šešerius metus, tačiau esą dėl skaidrėjančios tenykštės bankų sistemos, ėmė dairytis saugesnės užuovėjos ir ją rado Monake.

"Šveicarija – neteisinga kapitalistinė šalis. Policija ir teisingumas nevaldo bankų. Čia rengiami referendumai. Vyriausybėje net yra socialistų! – Prancūzijos žiniasklaida cituoja skandalingą jo kalbą, pasakytą vieno vakarėlio Šveicarijoje metu. – Yra tik trys vietos, kur aš galiu daryti, ką noriu: Skorpionų sala (priklauso D.Rybolovlevui – red.past.), Kipras ir Monakas."

Yra tik trys vietos, kur aš galiu daryti, ką noriu: Skorpionų sala, Kipras ir Monakas.

Tiesa, savo kelionių maršruto labai išplėsti jis ir negali. Teigiama, kad JAV vizos negavo net norėdamas ten operuotis prostatos auglį, todėl amerikiečius chirurgus skraidino į Dominykos Respubliką.

2011 m. jau būdamas Monako rezidentas rusas įsigijo kontrolinį Monako futbolo klubo akcijų paketą. Mėgstamiausias Monako kunigaikščio Alberto II žaisliukas parduotas su sąlyga, kad naujieji savininkai per ketverius metus investuos solidžią sumą. Permainos buvo naudingos klubui: dėl finansinių injekcijų jis iš autsaiderių pateko į Čempionų lygą, o pernai parduodamas sportininkus uždirbo rekordinę sumą pinigų.

Sėkmė lydėjo ne tik komandą, bet ir jos savininką. Jis gausiai paremdavo kunigaikščio labdaros projektus ir iš dar vieno Žydrąją pakrantę pamėgusio rusų oligarcho greitai virto vienu gerbiamiausių Monako žmogumi. Futbolo varžybas rusas stebėdavo ložėje kartu su monarchų šeimos nariais, šalies ministrais ir bankininkais.

Kalbėta, kad D.Rybolovlevą ketinta paskirti Monako ambasadoriumi Rusijoje, tačiau vėliau nuspręsta, kad šis žingsnis nepatiktų tenykščiam prezidentui.

Pasijuto apgautas

Per šiuos susitikimus D.Rybolovlevas ir Y.Bouvier sutarė dėl 300 mln. eurų vertės pirkinio – Gustavo Klimto "Vandens gyvatės II" ir Leonardo da Vinci "Pasaulio gelbėtojas". 2014-ųjų viduryje rusas ir Y.Bouvier sudarė paskutinį sandorį – tartasi dėl Marko Rothko paveikslo "Nr. 6 (Violetinė, žalia, raudona)" pirkimo už 140 mln. eurų. Tačiau sandoris nutrūko.

Vėliau rusas prasitarė iš publikacijos "The New York Times" sužinojęs realią vieno savo kolekcijos egzemplioriaus kainą – "Sothebys" aukcione "Pasaulio gelbėtojas" buvo parduotas už 70–75 mln. dolerių, o D.Rybolovlevas mokėjo 50 mln. daugiau. Tad jau 2015 m. vasarį dvi D.Rybolovlevo kompanijos padavė pareiškimus Monako generalinei prokuratūrai, kuriuose reikalauta patraukti meno prekiautoją baudžiamojon atsakomybėn.

2015 m. sausį pateiktame pareiškime teigiama, kad Y.Bouvier parduodamas 37 paveikslus suklaidino Rybolovlevų šeimą ir nepagrįstai pakėlė kūrinių kainas 1 mlrd. eurų. Nors vėliau teisininkai įžvelgė ne vieną pažeidimą ir dviprasmybę, į ruso skundą Monako teisingumo sistema žaibiškai.

Y.Bouvier buvo sulaikytas operatyviai, prabangiuose D.Rybolovlevo apartamentuose Prancūzijos pietuose, į kuriuos buvo įviliotas. Kadangi sandoriai nebuvo sudaromi Monako teritorijoje, o pats Y.Bouvier neturėjo kunigaikštystės rezidento statuso, teisėsaugai teko paplušėti ieškant preteksto kelti baudžiamąją bylą.

Tuomet pareigūnams pagelbėjo laiškas iš Šveicarijos banko HSBC, kuriame teigta, esą Y.Bouvier ir T.Rappo buvo atidarę sąskaitą, per kurią norėta plauti iš D.Rybolovlevo pagrobtus pinigus. Tai, kad šį laišką suklastojo viena banko darbuotojų, paaiškėjo gerokai vėliau.

Kodėl D.Rybolovlevas nenorėjo turėti reikalų su Šveicarijos teisėtvarka? Priežastys dvi. Jis turėjo karčios skyrybų su žmona patirties, kai Ženevos teismas jį buvo įpareigojęs išmokėti sutuoktinei beveik 4 mlrd. eurų. Be to, Monake jis, kaip sakė pats, galėjo daryti, ką nori.

Moterų klaidos

Bylos nagrinėjimas užtruko dvejus metus. Kaltinimai Y.Bouvier ir T.Rappo buvo pagrįsti daugiausiai ruso pateiktais įrodymais. Į ruso priekaištus Y.Bouvier atsakė paprastai: negalima reikalauti, kad verslininkas atsisakytų pelno, o už meno kūrinius jis prašęs tokią kainą, kokią, kaip matė, galįs mokėti D.Rybolovlevas.

Ruso teisininkė kone kasdien aptarinėjo proceso reikalus ir su Monako teisingumo ministru, ir su kriminalinės policijos vadovu.

Pagrindiniu sąmokslo prieš D.Rybolovlevą įrodymu buvo jo šeimos bičiulės, vienos dukrų krikštamotės T.Rappo pokalbis su milijardieriaus advokate, ukrainiečių kilmės teisininke, Monake pagarsėjusia Carienės pavarde, Tetiana Barsheda. Slapta įrašyto pokalbio metu, "prie degtinės ir ikrų", T.Rappo esą pasakojo apie Y.Bouvier norą apgauti rusą.

Procesas pasisuko kita kryptimi, kai 2015 m. liepą T.Rappo pareikalavo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ruso advokatę, neteisėtai įrašiusią privatų pokalbį. T.Barsheda telefonas tyrėjams atskleidė neįtikėtinų faktų. Uolūs ekspertai nukopijavo visus telefone buvusius duomenis ir juos pridėjo prie bylos medžiagos.

Kai Monako generalinė prokuratūra pareikalavo sunaikinti diską su duomenimis iš T.Bershedos telefono, bylos tyrėjams kilo įtarimų. Atidžiau panagrinėjus disko turinį, paaiškėjo, kad ruso teisininkė kone kasdien aptarinėjo proceso reikalus ir su Monako teisingumo ministru, ir su kriminalinės policijos vadovu.

Principo reikalas

Vietos žiniasklaida neabejoja, kad Y.Bouvier byla veikiausiai tebūtų likusi ruso ir prekiautojo meno kūriniais reikalų jei ne principingas prokuroras Édouardas Levrault'as. 2016-ųjų spalį šis pagarsėjęs korupcijos policijoje demaskuotojas buvo komandiruotas į Monaką.

Buvęs Graso prokuroras – balta varna tarp savo kolegų. "Ieškant tiesos gali nueiti pernelyg toli ir tai daugumą sustabdo, tačiau ne jį", – vieno policininko charakteristika bene geriausiai atspindi E.Levrault'o darbą.

Rezultatų netruko sulaukti ir Monakas. Pernai rugpjūtį vietos laikraštyje "Monaco Mattine" pasirodė nuotrauka, kurioje tuometis kunigaikštystės teisingumo ministras Ph.Narminas įamžintas D.Rybolovlevo kalnų viloje.

Gausybė dviprasmiškus veiksmus atskleidusių rašinių galiausiai paskatino Ph.Narmino atsistatydinti, tačiau kratų jo namuose ir darbo vietoje bei sulaikymo jam nepavyko išvengti.

Paaiškėjo, kad Y.Bouvier reikalus D.Rybolovlevas ir jo advokatė aptarinėjo ne tik su Ph.Narminu, jo žmona ir sūnumi, bet ir aukštais su Monako policijos bei vidaus saugumo pareigūnais.

Baudžiamojo Y.Bouvier persekiojimo planas gimė 2015-ųjų vasarį Gštade, kur buvo susitikę D.Rybolovlevas ir Ph.Narminas.

"Dar kartą ačiū už savaitgalį! Perduok mūsų dėkingumą už svetingumą Dmitrijui", – Ph.Narmino žmona rašė ruso advokatei. Nuo to laiko policininkai nuolat informuodavo milijardierių apie bylos eigą. Rusas neliko skolingas. "Esu sujaudintas, galvoju apie Rusiją", – rašė vienas komisaro pavaduotojų, gimtadieniui gavęs Tulos virdulį. "Sveiki, tikiuosi, savaitgalis buvo geras. Ar rytoj būsite biure, Dmitrijus norėtų apsilankyti, kad aptartų tyrimo eigą?" – klausimu atsakė ruso advokatė.

Padedant Monako policijai, D.Rybolovlevui pavyko inicijuoti eilę civilinių procesų šalyse, kur I.Bouvier turėjo verslo reikalų. "Tatjana, aš Interpole, Lione, būsiu čia dvi dienas. Ar yra skubių klausimų dėl Singapūro ir Honkongo?" – rašė ruso advokatei vienas komisaro pavaduotojų. "Patikrinau informacija apie lėktuvą "Falcon", jis Ženevos oro uoste... Prancūzai nori suimti Ivą, kai jis atskris į Nicą ar Paryžių", – skriejo žinutė T.Barshedai.

Kompanija taip pasitikėjo savimi, kad pareigūnai susirašinėjo iš tarnybinio telefono.

Pernai pavasarį žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie nagrinėjant I.Bouvier atvejį daromus pažeidimus, o tai nepatiko Ph.Narminui. Advokatės užsakymu publikacijos buvo išanalizuotos, išvada, esą jos nesukėlė rezonanso viešumoje, nuramino Ph.Narminą. Tačiau ramybė truko neilgai. Jau po kelių mėnesių viešumoje pasirodė nuotraukos, kuriose – Ph.Narminas geria šampaną su Rybo (kaip vadino rusą) advokate jachtklube, poilsiauja Gštado kalnų viloje. Nebeliko abejonių, kad teisingumo ministras susijęs su rusu asmeniniais ryšiais.

2017-ųjų rugsėjį, pasinaudojęs teise palikti pareigas anksčiau laiko, Ph.Narminas atsistatydino, tačiau nemalonumų neišvengė: namuose ir darbo kabinete buvo atliktos kratos, kol galiausiai jo vardas atsidūrė kaltinamųjų sąraše.

Ar spės apsivalyti?

Prancūzijos ir Monako žiniasklaida viliasi, kad didžiausiu Monako istorijoje skandalu prasideda rusų verslo investicijų Žydrojoje pakrantėje revizija. Tačiau labiau nei tiesiog rusų milijardierių meilė prabangai nerimą kelia jų įtaka kunigaikštystės politiniams procesams.

Juoba kad nykštukinėje valstybėje artimi yra ne tik asmeniniai elito ryšiai – dažnas jo atstovas užima ne vieną svarbų postą, yra svarbus keliose visuomeninio gyvenimo srityse. Puiki iliustracija – pats Ph.Narminas. Būdamas teisingumo ministras, jis atliko ir eilę kitų pareigų, tarp kurių – civilinių santuokų registravimas. Todėl skandalingasis ruso bičiulis yra sutuokęs ir patį kunigaikštį Albertą II.

Į elito paribius Ph.Narminas nepasitraukė ir atsistatydinęs: tapo Raudonojo kryžiaus organizacijos Monako padalinio vadovu (beje, D.Rybolovlevo dosniai remiamo).

Situaciją taikliai apibūdina I.Bouvier advokatas: "Ponas Rybolovlevas privatizavo Monako teisingumo sistemą."

Laiko pabaigti bylai E.Levrault'as neturi daug: pagal Monako ir Prancūzijos susitarimą, teisėjai čia dirba tik trejus metus, o jo kadencija baigsis 2019 m. rugsėjį.