„Manau, tos sumos pakaks, nes tai, ką mes darome, skirta sutarti, kaip užpildyti visas mūsų pajėgumų spragas, kad NATO, kaip visuma, galėtų visomis plotmėmis apsiginti nuo potencialios Rusijos atakos. (...) Jeigu tai pasieksime – apsiginsime“, – antradienį LRT televizijai teigė M. Rutte.
„Tai yra sunku, nes kuo daugiau pinigų išleidi gynybai, jų negali išleisti kitoms reikmėms. Tačiau galiausiai, jeigu rusai laimės, jūs tebeturėsite savo pinigus, bet turėsite kalbėti rusiškai, o to niekas nenori“, – akcentavo jis.
Tuo metu vertindamas galimus Rusijos ketinimus pulti Aljansą, Generalinis Sekretorius pabrėžė, kad šiuo metu NATO turi parodyti Kremliui, jog tokie planai neišdegtų.
„Privalome užtikrinti, kad Rusija niekada net negalvotų apie šį variantą. Tai reiškia, kad mūsų atgrasymo priemonės turėtų būti tokios, kad Rusija net nebandytų mūsų pulti“, – kalbėjo M. Rutte.
„Kol Rusija investuoja į savo gynybos pramonę, kol didina išlaidas kariuomenei, privalome užtikrinti, kad rusai nieko nebandys, nes žinos, kad atsakymas bus triuškinantis“, – dėstė jis.
Kaip skelbta anksčiau, NATO vadovas M. Rutte nori įpareigoti Aljanso nares vėliausiai nuo 2032 m. gynybai ir saugumui kasmet skirti 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Jis visoms šalims narėms išsiuntė laišką, kuriame ragina 3,5 proc. numatyti „tvirtoms karinėms išlaidoms“ ir 1,5 proc. – susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui ir „panašiems dalykams“.
Pirmadienį Valdovų rūmuose vyko prezidento G. Nausėdos organizuotas Vilniaus viršūnių susitikimas, kuriame dalyvavo NATO rytinio ir šiaurinio flango valstybių vadovai. Jo metu taip pat buvo aptartas Aljansui priklausančių šalių saugumo ir gynybos stiprinimas ir pasirašytas memorandumas, kuriame įtvirtintas siekis gynybai skirti bent 5 proc. BVP.
