„Šios tarnybos dirba ir po diplomatine priedanga, ir Rusijos teritorijoje. Žvalgybą domina daugybė įvairių klausimų, prioritetinės temos – saugumo politika, gynybos pajėgumai ir karinė sritis. Ypatingas dėmesys skiriamas visiems Latvijos narystės NATO klausimams. Didelis žvalgybos susidomėjimas priešrinkiminiais procesais“, – sakoma tarnybos 2017 metų veiklos ataskaitoje.

Dokumente taip pat pabrėžiama, kad Rusija skiria daug lėšų komunikacijos sistemų kontrolei.

„Specialiosios tarnybos gali klausytis telefoninių pokalbių ir (perimti) duomenų srautą, jeigu vienas iš abonentų yra Rusijoje, arba net jei abu abonentai yra ne Rusijoje, bet maršrutizavimas vyksta per Rusijos infrastruktūrą“, – nurodoma ataskaitoje.

„2017-aisiais Rusijos aktyvumas daugiausiai pasireiškė informacinėje erdvėje, dirbant su įtaką darančiais agentais, įskaitant savo tėvynainių politikos įgyvendinimą, ekonominio poveikio instrumentų taikymą, specialiųjų tarnybų aktyvumą ir didėjantį aktyvumą kibernetinėje erdvėje“, – rašoma dokumente.

Nacionalinio saugumo tarnyba taip pat atkreipia dėmesį į „Rusijos sukurtas ir kontroliuojamas pseudoakademines ir ekspertų organizacijas, tokias kaip „Rusijos Baltijos šalių tyrimų asociacija“ ir „Kalininingrado forpostas“.

„Teigiamas dalykas, kad Vakarų, įskaitant ir Latviją, visuomenė mokosi atpažinti ir kritiškai įvertinti rusišką propagandą ir prorusiškų organizacijų (naudojamas) įtakos darymo priemones“, – nurodė biuras.