Pasak ministerijos atstovės Dianos Eglytės, rugpjūčio 26-ąją URM iš Komiteto gavo penkių asmenų skundus dėl galimų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pažeidimų Latvijoje.

Pareiškėjai apskundė Rygos sprendimą išmontuoti monumentą su fašistine Vokietija kovojusiems sovietų kariams, prašydami laikinai įšaldyti griovimo darbus, taip pat išsaugoti keturias jau išmontuotas dalis.

D. Eglytė pabrėžė, kad Žmogaus teisių komiteto prašymas gautas per vėlai, todėl jo nebeįmanoma įgyvendinti.

Komitetas taip pat paprašė Latvijos vyriausybės iki vasario 26 dienos įvertinti skundo pagrįstumą.

D. Eglytė paaiškino, tokie skundai gali būti teikiami Latvijai, nes šalis yra pasirašiusi minėtą JT paktą.

Komitetas taip pat turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors jos nereiškia, kad buvo nustatytas pažeidimas.

Pasak URM atstovės, panašūs sprendimai nėra teisiškai privalomi, tačiau Ryga stengiasi į juos atsižvelgti.

1985 metais sostinės Pardaugavos rajone pastatytą Monumentą Sovietinės Latvijos ir Rygos išvaduotojams nuo vokiečių fašistų okupantų sudarė karių bei moters statulos ir tarp jų iškilęs 79 metrų aukščio obeliskas.

Ketvirtadienį buvo išmontuotas paskutinis memorialo elementas – obeliskas. Jis buvo nukeltas aidint garsioms griovimo darbus stebėjusių žmonių ovacijoms.

Vietos valdžiai teko nugriauti paminklą šalies parlamentui nubalsavus už tai, kad iki lapkričio vidurio būtų pašalintos visos likusios sovietmetį šlovinančios statulos, atminimo lentos ir bareljefai.

Latvijos etninių rusų bendruomenė, sudaranti trečdalį šalies gyventojų, protestavo prieš Pergalės monumento išmontavimą.

Tūkstančiai rusakalbių kasmet gegužės 9-ąją susirinkdavo prie paminklo paminėti pergalės prieš nacistinę Vokietiją 1945 metais.

Daugumai latvių ši data reiškia sovietinės okupacijos, trukusios iki 1991-ųjų, pradžią.

Šis memorialas nuo pat pradžių kėlė kontroversijų. Pagal pirminę idėją jis turėjo vaizduoti moterį su kūdikiu rankose, laukiančią iš karo grįžtančio vyro. Tačiau šis projektas nepraėjo cenzūros ir buvo pasirinkta sovietinei ideologijai artimesnė tema.

Taip pat buvo piktinamasi, kad vienas iš skulptorių, Levas Bukovskis, per karą tarnavo „Waffen SS“ divizijoje.

1997 metais grupė aktyvistų pamėgino nugriauti paminklą dinamitu, tačiau sprogmenys detonavo pirma laiko ir pražudė du žmones.

Šį kartą paminklui išmontuoti nebuvo panaudoti nei sprogmenys, nei griaunamasis kamuolys. Darbai, užtrukę tris dienas, atsiėjo apie 2,1 mln. eurų.

Memorialas buvo išmontuotas praėjus savaitei po to, kai buvo nukeltas sovietmetį šlovinantis paminklas kaimyninės Estijos Narvos mieste, kur gyvena didelė rusakalbių bendruomenė.

Estijai nugriovus minėtą paminklą – tanko T-34 kopiją su raudona sovietine žvaigžde – Rusijos programišių grupė „Killnet“ surengė kibernetinių atakų bangą prieš estų valstybines institucijas ir privačias organizacijas.

Talinas tas atakas pavadino didžiausiomis nuo 2007 metų, bet pabrėžė, kad jos buvo „neveiksmingos“.